Visos užsakytos arba bent kokį politinį atspalvį turinčios žmogžudystės Lietuvoje lieka neatskleistos todėl, kad prieš šių žudynių savo ranką yra pridėję aukšti teisėsaugos pareigūnai. Tokią nuomonę LL išsakė vienas buvęs aukštas policijos pareigūnas, garsiai išvardijęs  kelis vien šiemet nužudytus žmones, kurių žudikų policija taip ir nesugebėjo surasti. Šalia garsiosios Kauno pedofilijos bylos aukų  – Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus Ūso ir Drąsiaus Kedžio, rikiuojasi  ir nužudytų verslininkų – Gintaro Pluščiausko, Sigito Čiapo, Valdo Jakučio pavardės. Pagaliau šią žiemą Kaune buvo nušautas dar vienas žmogus – Vidmantas Sadauskas, dėl kurio veiklos Kaune buvo nuteisti keli nusikaltimus vykdę šio miesto prokurorai. Tačiau dabartinė versiją tokia – šis žmogus neoficialiai sutiko atlikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą išsiaiškinti stambiausias sintetinių narkotikų gamyklas Lietuvoje. Kai tik pradėjo domėtis, ir, matyt, kažką sužinojo, ir gavo kulką į kaktą.
Generalinė prokuratūra paniškai bijo tiesos pedofilijos byloje
Prieš savaitę laikraštyje „Vilniaus diena“ pasirodė Astos Kuznecovaitės straipsnis „Drąsius Kedys mirė nuvirtęs nuo kalno“. Jame pateikiamas Vilniaus apygardos prokuratūros kruopščiai parengtas pasakojimas apie tai, kad D.Kedys neva girtas nusirideno nuo aukšto kalno, pistoletai išbyrėjo, nukrito į purvą, todėl ant jų nebeliko D.Kedžio DNR, besiridenant iš kišenės išbyrėjo visi daiktai, paskui auka nukrito kniupščia ir mirė vemdama savo skrandžio likučius. Tiesa, A.Kuznecovaitė nepaaiškino, kodėl aukos rankos ir po mirties buvo sustingusios „angelo“ poza – tai yra, sukryžiuotos ant krūtinės. Matyt, D.Kedys ilgą laiką buvo laikomas nelaisvėje su tramdomaisiais marškiniais, kuriuos dėvint, rankos sukryžiuojamos priekyje. Kai jis buvo nužudytas, kaulai sustingo, ir rankas ištiesint būtų galima tik jas sulaužant.  Todėl kūnas ir buvo paliktas  gulintis ant pilvo sukryžiuotomis rankomis.

Beje, dar įdomiau, kodėl „siaubingai“ D.Kedžio bijojusi V.Naruševičienė pati jam atidarė duris, ir gavo nuo žudiko kulką į kaktą? Savo rašinyje A.Kuznecovaitė parašė prokurorų teiginį, kad D.Kedžio batai buvo labai purvini, t.y. priešingai negu teigė D.Kedžio artimieji. Dabar vėl grįžtama prie to, kad jie buvo švarūs, nes D.Kedys ridendamasis nuo kalno, jų supurvinti negalėjo. Gal kitą sykį mums prokurorai paaiškins, kad batus jis rankose laikė. Kaip įprasta buvo senovėje, kai einant kaime į bažnyčią tais laikais batai buvo labai saugomi. Tuo pačiu metu jis rankose ir kišenėse jis laikė dar labai daug ką: 1.pistoletą „Baikal IŽ-79-8“, 2. akinius, rastus 225 cm atstumu - violetinės spalvos rėmeliais akinius, pakuotę nuo šokolado 215 cm atstumu, "Malboro" cigarečių pakelį už 183cm, vyrišką puspaltį, 07 ltr. talpos "Lithuanika" degtinės butelį su balos vandeniu ir netgi butelio  kamštelis nukrito šalia. Puspalčio kišenėje 50 litų, o šalia dvi 1 ir 2 litų monetos.  "Bylą tyrę prokurorai" netgi sugalvojo paaiškinti, kodėl nuo pistoleto nusitrynė DNR pėdsakai. Jie, mat, aplipo purvu. Jie tik pamiršo paaiškinti kodėl ant rankų ar rūbuose nerasta pistoleto tepalo pėdsakų. Jei tiek mėnesių su savimi žudymo įrankį Drąsius nešiojosi... Keista... pradžioje buvo aiškinama, kad rastame nugertame butelyje - alkoholis, o vėliau paaiškėjo, kad tai - gamtinis vanduo. Tai alkoholis, tai, pagaliau, vanduo.

Keistai atrodo turinio butelyje tyrimas. Straipsnyje aiškinama: "Prokurorai specialiai atliko bandymą, ar įmanoma, kad vanduo prasiskverbtų pro dozatorių. Bandymas patvirtino – taip." Kas tyrė? Gal vėl tas pats tyrėjas Paliulis, kuris tyrė ir iš devinto aukšto kartu su V.Pociūnu iškritusį butelį, kuris taip keistai nukrito, kad stačias paliko? Cirko menas, ne kitaip... Kažin, ar atvirkštinis dozavimo procesas negalimas? Jei taip, tai kam rizikuoti su ta alkoholio kontrabanda. Pasidarei reikiama dozatorių ir gulk po kraneliu nors kasdien...:))) Jau ko ko, o vandens Lietuvėlėje marios. Gal iš tikrųjų alkoholis butelyje  turėjo būti aiškus girtuoklio įkaltis ir todėl drąsiai prokurorų buvo iš karto pranešta, kad ten alkoholis. Todėl iš karto ir buvo visuomenė informuota apie jo turinį... net nepauosčius... Tikėtina ir tai, kad kūną kelias šaltoko ryto valandas saugojęs kaimo policijos padėjėjas sušalo budėdamas ir belaukdamas švaros talkininkų kol jie dar kartą "ras" Drąsiaus kūną, pakeitė butelio turinį? Tad jis gal ir buvo tas "dozatorius"? Tada teko vandens pripilti. Gal net nenujautė, kad tas turinys turėjo likti kaip neginčijamas įkaltis dėl žuvusio promilių?


Priminsiu, kad D. Kedžio vardu registruoti ginklai – „Beretta“ ir 12 kalibro dvivamzdis šautuvas „Winchester“ nebuvo panaudoti nušaunant J. Furmanavičių ar V. Naruševičienę. Neįrodyta, kad nusikaltimo įrankis (trečiasis ginklas „Baikal Iž 79-8“ iš kurio buvo nužudyti du žmonės) priklausė D. Kedžiui. Taip pat neįrodyta, kad iš šio ginklo šaudė D. Kedys. Nėra nei liudininkų parodymų, nei vaizdo medžiagos, nei prisipažinimo. Yra tik prokurorų spėlionės. Jų prie bylos neprisegsi net ir labai norėdamas. Todėl iki šios dienos dar nėra jokių konkrečių įkalčių, kad žudė būtent D. Kedys. Jam asmeniškai netgi įtarimai oficialiai nepateikti.

Internete atsirado ir pakankamai įdomi informacija apie galimą įvykių raidą pedofilijos bylose:

Informacija

1. 1990 m. Lietuva tampa nepriklausoma, tačiau po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos betvarkė išlieka ir didėja Seime, Prezidentūroje, teisėsaugoje, saugume ir kitur. Komunistai toliau dalyvauja politikoje, kagėbistai toliau dirba saugume, o korumpuoti sovietiniai teisėjai ir prokurorai toliau dirba teisėsaugoje.

2. Korumpuotam saugumiečių elitui tampa pavojingas: per daug žinantis Furmanavičius (F. teisėjas) ir per daug kovojantis Drąsius Kedys. Naruševičienė (moteris N. – Kedžio buvusios sugyventinės sesuo) bus nužudyta tam, kad antroji mergaitė būtų sėkmingai išgabenta iš Lietuvos. Daug kartų teistam antrosios mergaitės tėvui bus atleistos visos nuodėmės – jie jau nebepavojingi būdami Vokietijoje.

3. Vyksta pasiruošimas: paskiriami 2 profesionalūs žudikai – vairuotojas ir šaulys – iš saugumo žudikų padalinio. Juodojoje rinkoje nuperkamas dujinis ginklas „Baikal Iž 79-8“, kuris perdirbamas į kovinį. Jam nuperkami šoviniai, saugumiečiai gauna ginklo duslintuvą. Iš fizinio asmens nuperkamas tvarkingas baltos spalvos autobusiukas „VW Transporter“ (valstybinis nr. HSR 427) su galiojančiu draudimu ir technine apžiūra, tačiau žudikai pirkimo sutarties neįformina ir neįregistruoja transporto priemonės savo vardu. Autobusiukas apklijuojamas „Kauno keliai“ lipdukais, kurie užsakomi ir nuperkami prisistatant D. Kedžio vardu. Ant autobusiuko stogo uždedamas geltonas švyturėlis. Taip daroma, norint apsimesti kelininkais, kai bus žudoma. Beje panašus baltas autobusiukas (BDH 013) naudojamas D. Kedžio darbovietėje (UAB „STD1“). Žudant panašus baltas autobusiukas bus naudojamas tam, kad suklaidinti visus ir apkaltinti D. Kedį, kadangi darbinis autobusiukas, kuris nebuvo naudojamas žudant, yra registruotas D. Kedžio vardu. Netoli A. Ūso namų, prie apleisto namo, dieną prieš žudynes yra paliekamas nenustatyto modelio lengvasis automobilis.

4. Ankstyvą pirmadienio rytą žudikai su „VW Transporter“ autobusiuku (HSR 427) išsiruošia į D. Kedžio medžioklę. D. Kedys jau anksčiau yra internete paskelbęs savo telefono numerį, skelbdamas, kad visi jam gali skambinti, kas turi svarbios informacijos apie pedofilijos skandalą, tad jis lengvai išviliojamas iš namų suklaidinus jį neva turint vertingos informacijas. Nenorėdamas būti pastebėtas ir sekamas jis nesinaudoja savo asmeniniu automobiliu „Mercedes Benz“ ar darbiniu „VW Transporter“ (BDH 013), todėl išvažiuoja iš savo namų su savo antruoju senu automobiliu „VW Golf“ (BEK 334). Automobilyje, sportiniame krepšyje yra abu D. Kedžio vardu registruoti ginklai – „Beretta“ ir „Winchester“. Tačiau tą patį pirmadienio rytą D. Kedys yra pagaunamas žudikų ir nuvežamas į žudikų būstinę. Vėliau automobilis „VW Golf“ (BEK 334) bus rastas padaręs avariją Kaune, o vairuotojas mįslingomis aplinkybėmis pabėgęs iš įvykio vietos. Taip daroma, nes norima atsikratyti likusiais įkalčiais.

5. D. Kedžio vardu registruoti ginklai „Beretta“ ir „Winchester“ žudikų rankose.

6. D. Kedys žudikų būstinėje, kuri nepraleidžia garso. D. Kedžio rankos surakinamos, ant jo užmaunami tramdomieji marškiniai. Jeigu jis patalpinamas psichiatrijos ligoninėje, tai lengvai yra gaunami tramdomieji marškiniai, patalpa su garso izoliacija, kuri dar yra ir paminkštinta, kad „pacientas“ savęs nesužalotų. Pistoletą „Beretta“ žudikai pasiima su savimi, o „Winchester“ palieka būstinėje. „Winchester“ ateityje nebus naudojamas.

7. Žudikai nuvažiuoja prie teisėjo F. namų. Žudoma bus tokiu metu, kai policijos dieninė ir naktinė pamainos keičiasi, kai mažiau policijos mieste.

8. Apsimetę kelių taisytojais žudikai užblokuoja teisėjui F. kelią. Vienas iš žudikų lieka sėdėti autobusiuke, o kitas nueina išvilioti teisėjo iš automobilio. Šis išlipa pažiūrėti, kas nutiko, tačiau žudikas pradeda šaudyti. F. bėga į gatvę, tad tenka šauti net 4-5 kartus. Kontrolinis šūvis paleidžiamas į galvą. Nors ginklo duslintuvas slopina garsą, tačiau kai kurie liudininkai girdi šūvius. Nusikaltimo ginklas „Baikal Iž 79-8“ paimamas su savimi.

9. Tuo pačiu autobusiuku žudikai nuvažiuoja link A. Ūso namų, kurie yra netoli, vos už 5 km., ir palieka autobusiuką prie apleisto namo, esančio netoli A. Ūso namų. A. Ūso nėra namie, tad jo nužudymas atidėdamas ateičiai. Žudikai persėda į savo anksčiau paliktą nenustatyto modelio automobilį ir nuvažiuoja link moters N. namų.

10. Privažiavę moters N. namą vienas žudikas lieka sėdėti mašinoje, o kitas nueina prie durų ir paskambina į jas. Moteris jau žino, kad teisėjas F. buvo nušautas – ji išsigandusi, tačiau atidaro duris, nes mato, kad už jų stovi ne D. Kedys. Atidarius duris, į jos galvą paleidžiama mirtina kulka. Niekas negirdi „Baikal Iž 79-8“ šūvio, nes duslintuvas slopina garsą.

11. D. Kedžio vardu registruotas pistoletas „Beretta“ numetamas prie moters lavono tam, kad suklaidinti visus ir apkaltinti D. Kedį, tačiau šis ginklas net nebuvo panaudotas nužudant du žmones. Žudikas liečia šį ginklą tik su pirštinėmis. Tai jau antras klaidinantis manevras tą pačią dieną – pirmasis buvo panaudojant identišką „VW Transporter“ autobusiuką.

12. Žudikai su savimi vis dar turi ginklą „Baikal Iž 79-8“, kuriuo nužudė teisėją F. ir moterį N. Ginklas kruopščiai nuvalomas ir patalpinamas į maišelį. Jo gali prireikti ateityje, nes vis dar yra gyvų pavojingų liudininkų.

13. D. Kedys neturi galimybių išsivaduoti, kadangi jo rankos surištos ir ant jo tramdomieji marškiniai. Jis kovoja nevalgydamas.

14. Kagėbistų tikslas – išgauti informaciją, ką D. Kedys žino, kur yra paslėpta vertinga medžiaga apie pedofilus. Naudojamos visos įmanomos priemonės prieš sulaikytąjį.

15. Vyksta vertingos medžiagos paieška Lietuvoje ir užsienyje. Apžiūrimas D. Kedžio telefonas. Tuo pat metu vykdomas visuomenės smegenų plovimas per korumpuotą žiniasklaidą: D. Kedys pabėgo į užsienį, D. Kedžio kerštas, N. Venckienės kerštas ir t.t.

16. Tačiau netikėtai pedofilijos byla pakrypsta ne ta linkme, o VSD, FNTT, prokuratūros vadovybėse vykdomas valymas.

17. Kagėbistų elitas duoda įsakymą atsikratyti liudininkų ir pabaigti bylą.

18. Artėja „Darom 2010“ akcija. Netoli tos vietos, kur išmes D. Kedį, bus renkamos šiukšlės. Beje netoli šios vietos yra D. Kedžio giminių namas, o už poros kilometrų Žiegždrių psichiatrijos ligoninė. D. Kedžio giminių namas net nebuvo tikrintas, kuomet buvo vykdoma įtariamojo paieška. Vėliau tai bus puiki proga apkaltinti D. Kedžio gimines slėpus „bėglį“.

19. Naktį D. Kedys priverstinai prigirdomas degtine. Sukeliant dirbtinį vėmimą, jis uždūsta ir miršta.

20. Lavonas autobusiuku nuvežamas prie Kauno marių ir išmetamas. Lavono rankos nuo tramdomųjų marškinių lieka sukryžiuotos. Jas beprasmiška tiesinti, nes tik sulaužius įmanoma atitiesinti, todėl lavonas paliekamas tokioje pozoje, kokioje yra. Batai taip pat švarūs, nespėjama jų išpurvinti.

21. Žudikai nesunkiai išmeta lengvą lavoną, kadangi D. Kedys mažai valgė. Šalia numetamas degtinės butelis, kuriuo girdė sulaikytąjį, ir pistoletas „Baikal Iž 79-8“, tačiau be duslintuvo. Ant ginklo nėra D. Kedžio piršto antspaudų. Taip pat primėtoma ir kitų daiktų: 50 litų banknotas, šokoladas ir striukė. Mobilaus telefono nenumeta, nes reikalingas.

22. D. Kedys sėkmingai apkaltinamas dviguba žmogžudyste. Byla pabaigta.

23. Likę trys liudininkai – A. Ūsas, L. Stankūnaitė ir D. Kedžio dukra – vis dar pavojingi. Tik dabar jau nebeįmanoma jų nužudyti apkaltinus D. Kedį.

24. Tačiau ir vėl atsiranda nenumatytų kliūčių: pagrindinė liudininkė – D. Kedžio dukra – negrąžinama biologinei motinai.

25. Pasitelkiama sunkioji artilerija – korumpuota žiniasklaida, kagėbistai, komunistai, „valstybininkai“, korumpuoti pareigūnai – vykdo šmeižto kompaniją ne tik prieš mirusį ir jau apsiginti negalintį D. Kedį ir jo artimuosius, bet ir prieš visus Lietuvos piliečius, kurie jį palaiko ir, kurie nenori, kad pagrindinė liudininkė – D. Kedžio dukra – atitektų biologinei motinai. Laisvės kovotojai šmeižiami kaip Sovietų Sąjungos laikais, vadinami „minia“, „kedofilais“, „avinais“ ir t.t. Naudojami patys bjauriausi kagėbistiniai-komunistiniai metodai. Beje kliūna ir V. Landsbergiui su konservatoriais. LNK laida „Abipus sienos“, aktyviai palaikantį A. Ūsą, vienoje iš savo serijų, nukreiptų prieš konservatorius, pareiškia: „D. Kedžio ir jo šalininkų išpūstas skandalas taip pat neapsiejo be konservatorių partijos ir Europarlamentaro V. Landsbergio. Panašiai kaip ir devyniasdešimt trečiaisiais savanoriams pasitraukus į Pakaunės miškus ir pasigirdus raginimams nušauti teisėtai išrinktą Prezidentą (Brazauską) [...]“. Belieka prisiminti, kad kagėbistai, GRU agentai bei komunistai klijavo konservatorių partijai su V. Landsbergiu priešaky teroristų etiketę, neva ši partija rengė maištą, vykdė sprogdinimus, rengėsi žudyti ir netgi žudė, nors patys kagėbistai, GRU agentai ir komunistai vykdė Lietuvoje provokacijas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios (jau nekalbant apie terorą okupacijos metais). Kai Lietuvoje vykdė provokacijas kagėbistai, GRU agentai ir komunistai, tai kaltino konservatorius. Kai pedofilijos skandale konservatoriai stojo D. Kedžio dukros pusėn, tai kaltina vėl konservatorius, kam šie ieško teisybės ir kam šie kenkia draugų klanui. Tik norisi paklausti: o kuo geriau būti – ginančiu korumpuotą sovietinę sistemą ir ten sėdinčius korumpuotus sovietinius pareigūnus ar D. Kedį ir jo mažą mergaitę bei tūkstančius stovinčius už jų nugarų?

26. Nenumaldomai artėja A. Ūso teismas pedofilijos byloje. Saugumiečiai nebegali ilgiau laukti. Vyksta pasiruošimas: 2010 birželio mėnesio pradžioje A. Ūsą saugančiai apsaugos bendrovei liepiama jo nebesaugoti. Jam nuperkamas keturratis motociklas, kuris birželio 2 d. užregistruojamas jo vardu. Paskiriami 3 profesionalūs žudikai iš saugumo žudikų padalinio, kurie irgi turi savo nuosavą keturatį motociklą. Jie veiks, kaip kurjeriai, kurie apsimes neva turintys pranešti kažką svarbaus A. Ūsui dėl artėjančio teismo. Žudikai sodybos apylinkes, kur bus apsistojęs A. Ūsas, apžiūri su automobiliu prieš porą dienų iki susitikimo. Radę vietą, kurioje yra vandens, jie ima veikti.

27. 2010 birželio 13 diena. A. Ūsas jau yra sodyboje, kuri, kaip įtariama priklauso vienam su saugumu susijusiam asmeniui.

28. A. Ūsui telefonu pranešama, kad su juo atvyks susitikti trys vyrai – kurjeriai. Birželio 13 dieną A. Ūsas sutartoje vietoje susitinka su minėtais vyrais. Vyrai geria degtinę. Apgirtusiam A. Ūsui pasiūloma pakeisti buvimo vietą – vyrai išvažiuoja, tačiau A. Ūsas pameta pirštinę. Suplanuotoje vietoje A. Ūsas yra nužudomas, užspaudus miego arteriją. Jo kūnas yra įmetamas į vandenį griovyje, motociklas nuridenamas. Žudikai A. Ūso šalmą padeda šalia kūno.

29. Kadangi pagrindinis įtariamasis A. Ūsas yra miręs, todėl pedofilijos byla yra nutraukiama.

30. Deja, bet net ir po šio eilinio skandalo, kvepiančio sovietine korupcija, Lietuvoje ir toliau nevykdoma desovietizacija ir dekagebizacija. Komunistai ir kagėbistai jaučiasi ramūs, nes žino kad nebus vykdoma liustracija, jie juk nenori, kad visuomenė sužinotų apie jų padarytus nusikaltimus okupacijos metais ir jau nepriklausomoje Lietuvoje. Mirusią teisėsaugą ir neveikiantį saugumą norima palikti tokius pačius ir toliau. Tačiau laisvės kovotojai nepasiduoda ir kovoja toliau, reikalaudami pasikeitimų, nes kiekvieno mūsų kelias vardan gėrio ir teisybės, tai kelias į geresnę ateitį.

„Jokia paslaptis, kad nusikaltėlių gauja tampa vadovaujanti kažkokiame rajone, jeigu juos palaiko policija, kuri ir padeda sutvarkyti konkurentus, - teigia LL šaltiniai, - o paskui - gauna savo dalį iš pelningiausių nusikaltimų verslą monopolizavusios gaujos lyderių, kurie dažniausiai dar ir būna apiforminti, kaip policijos operatyvininkų agentai. Būtent čia ir slypi Tulpinių, Daktarų, Gaidjurginių, Brigados, Princų ir pan. "kaimo mafijų" iškilimo priežastys. Be kasdienio policijos veikėjų palaikymo jie būtų sudoroti per mėnesį-kitą. Kaip tai ir nutiko Tulpiniams, kai tie įsijautę silpnapročiai pradėjo žudyti teisėsaugininkus bei realaus elito atstovą Kiesų“.
G.Pluščiauską nužudė policijos pareigūnai
„Alitos“ privatizavimui dirigavusį Kauno verslininką, bendrovės „Italiana International“ vadovą Valdą Jakutį žudikai nušovė 2004 m. pavasarį – kalbama, kad jo pinigais buvo privatizuojama dabartinė AB „Alita“, o skolininkai nutarė gražinti skolą kulkomis. Nei žudikai, nei užsakovai nėra išaiškinti.
Valdo Jakučio verslo partneris A.A. pabėgo į JAV, pardavęs visą turtą Lietuvoje. Tačiau prieš kelis metus į Floridoje esantį ištaigingą A.A. namą įsiveržė Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai. Jie Vokietijos teisėsaugos institucijų prašymu beveik visą dieną atliko kratą. Buvo ieškoma dokumentų arba kokių nors daiktų, kurie gali būti susiję su didelio masto kontrabanda bei keliomis per pastaruosius 12 metų Vokietijoje, Lietuvoje ir Rusijoje įvykdytomis žmogžudystėmis.
Net ir daug ko matę pareigūnai buvo nustebinti prabangaus atvykėlio iš Lietuvos namo, o ypač jo vidaus įrangos. Buvusiu Lietuvos teniso sąjungos prezidentu A.A. Vokietijos teisėsaugos pareigūnai susidomėjo tirdami cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamo Andreaso Nimpschke bylą. Vokietis suimtas dar 2001 metais. Iš pradžių jis buvo kaltinamas tik kontrabanda, pinigų plovimu ir gaujos organizavimu. Pastaruoju metu prie šių kaltinimų dar prisidėjo ir kurstymas nužudyti. A.Nimpschke siejamas su keliomis žmogžudystėmis. Tarp jų – ir 1994 metais įvykdytu Hamburge gyvenusio lietuvio Gintaro Pluščiausko nužudymu. Vokiečių pareigūnai įtaria, kad su G.Pluščiausko nužudymu gali būti susijęs ir A.A.
Tuo pat metu, kai buvo daroma krata A.A. name JAV, kratos turėjo būti atliekamos ir Lietuvoje esančiuose buvusio Teniso sąjungos prezidento nekilnojamojo turto objektuose. Po šių kratų buvo planuojama visus šiuos objektus areštuoti. Tačiau paaiškėjo, kad mūsų šalyje A.A. savo vardu nieko nebeturi. Prieš kelis mėnesius jis viską pardavė arba perrašė kitiems asmenims. Už kelis milijonus litų garsiajam Arvydui Saboniui parduotas Oranžinis teniso centras – Kauno Papilės gatvėje veikiantys prestižiniai teniso aikštynai. A.A. skubiai pardavė ir prabangų namą Palangoje. Norėdamas greičiau atsikratyti šio pastato, kaunietis pirkėjui dar pridėjo ir apie 200 tūkst. litų kainuojantį apynaujį automobilį "Porsche". Paskubomis buvo pardavinėjamas ir kitas Lietuvoje buvęs A.A. turtas.
Į operaciją Lietuvoje atvykę Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai iškratė kelių buvusių A.A. verslo partnerių ir konkurentų namus. Kratos buvo atliekamos ir buvusio Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Gintauto Kudarausko bute.
Vokiečių pareigūnai tardė ir nužudyto G.Pluščiausko našlę Jorindą.
Apklausa vyko daugiau kaip 5 valandas, nes moteris dažnai painiojosi, o jos parodymai ne visai atitiko tai, ką ji policijos pareigūnams kalbėjo iškart po vyro nužudymo. Nužudytas kaunietis G.Pluščiauskas buvo pagrindinis A.Nimpschke bei jo verslo partnerių A.A. ir V.Jakučio konkurentas prekiaujant metalais ir cigaretėmis. Lietuvis penkiais šūviais į galvą ir krūtinę buvo nužudytas 1994 metų kovo mėnesį. Tuomet į kauniečio butą Hamburge atvykę du lietuviai šaudė pistoletą įdėję į rankinę. Vėliau ši rankinė ir revolveris buvo surasti netoli nužudytojo namų. Nužudymo išvakarėse lietuviškai kalbantis vyriškis paskambino G.Pluščiauskui į namus ir, prisistatęs V.Jakučio draugu, pasiūlė susitikti.
Buvo sutarta susitikti tą patį vakarą prie vieno viešbučio. Tačiau nuvažiavęs į susitikimo vietą G.Pluščiauskas skambinusiojo nerado. Tuomet jam vėl buvo paskambinta į namus. G.Pluščiauskas pakvietė tautietį kitą dieną atvykti į svečius. Kitą dieną į G.Pluščiausko namus atėjo dviese. Šeimininkas pakvietė svečius išgerti kavos. Vyrai kalbėjosi keliolika minučių. Atvykėliai iš pradžių pasiūlė kažkokį verslo planą, o paskui šaltakraujiškai nušovė G.Pluščiauską. Nužudytojo žmona Jorinda tikino tuo metu buvusi vonios kambaryje. Šią žmogžudystę ilgai tyrė tiek Vokietijos, tiek Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, tačiau nustatyti žudikų taip ir nepavyko. Savo jėgomis surasti žudikus pabandė ir buvęs G.Pluščiausko verslo partneris, įtakingas Kauno verslininkas Sigitas Čiapas.
Kaip mafija finansavo konservatorius?
A.A. ir V.Jakutis buvo įsteigę bendrovę "Tora", kuri 1995-2000 m. organizavo didžiulę cigarečių kontrabandą. Tam, kad nusipirkti politinį „stogą“, tuometinė konservatorių partija gavo 800 tūkst. Litų. Šie pinigai buvo įforminti kaip jau minėto verslininko A.Nimpschkės kreditas UAB „Lietuvos aidas“. Pats tuometis konservatorių pirmininkas Gediminas Vagnorius buvo ne kartą atėjęs į susitikimus su ‚Lietuvos aido“ darbuotojais, žadėdamas, kad dabar bus finansuojamas redakcijos darbas, o „Lietuvos aidas“ bus klestintis dienraštis. Tačiau vėliau viskas žlugo, o konservatoriai šios bendrovės akcijas pardavė verslininkui Algirdui Pilveliui. Tuo metu „Lietuvos aido“ skolos siekė 10 mln. Litų. Vėliau A.Pilvelis, nusitaikęs į didžiulį „Lietuvos aido“ pastatą Maironio 1, priešais Sereikiškių parką,   perpirko A.Nimpschkės kreditą „Lietuvos aidui“, ir taip tapo didžiausiu „Lietuvos aido“ kreditoriumi. Tiesa, šiuo metu mokesčių inspekcija, kuriai bendrovė skolinga apie 6 mln. Litų,  bando užginčyti šį sprendimą.
Kaip rašė Skandinavijos spauda, 1996 m. Europos komisijai net iškilo klausimas, ar verta Lietuvos vyriausybę laikyti patikima partnere, nes oficialiems valdžios atstovams perduota informacija nedelsiant atsidurdavo nusikaltėlių žinioje. Tai tapo žinoma tada, kad Vokietijoje buvo suimtas didžiausias Europos cigarečių kontrabandininkas Andreas Nimptshke. Ten rašoma, kad Vokietijos muitinė sekė šį žmogų net 10 metų, tačiau vis pritrūkdavo įrodymų jį suimti.
A.Nimpschke siuntė milijardus koncerno 'Reemstma' pagamintų cigarečių per Lietuvą į Rusiją, tačiau didžioji dalis tų cigarečių grįždavo atgal į Vokietija, kur buvo parduodamos nelegaliuose prekybos taškuose.
Kai buvo sulaikytas, A.Nimptschkės verslą perėmė du jau minėti Lietuvos verslininkai V.Jakutis ir A.A.
Vėliau vienas iš jų buvo nužudytas. Straipsnyje rašoma, kad Vokietijos pareigūnai laukia, kad pradės kalbėti A. Nimptschke.
 
G.Pluščiauską pražudė nikelio ešelonas
Vienas buvęs aukštas teisėsaugos pareigūnas LL papasakojo savo versiją, kodėl buvo nužudytas G.Pluščiauskas. Pasak jo, kai  Petras Valiukas buvo paskirtas Vidaus reikalų ministru, į Pabradės geležinkelio stotį atvažiavo geležinkelio sąstatas iš Norilsko Rusijoje, vežantis nikelio rūdą. Ešelonas buvo skirtas susivienijimui  „Lietuvos žemės ūkio technika“, ir paliktas šios įmonės teritorijoje. Tačiau krovinys neturėjo dokumentų, todėl minėtos įmonės vadovai kreipėsi į policiją, klausdami ką daryti. Skambutis  pasiekė jau minėtą policijos komisarą, kuris savo ruožtu paskambino ministrui Petrui Valiukui. Pastarasis atsiuntė operatyvinę policininkų grupę, kuri atvyko apžiūrėti krovinio. Tuo metu Lietuvoje jau buvo prasidėjęs metalo bumas, daug kas pirko metalą Rusijoje ir gabeno jį į Vakarus. Praėjus mėnesiui po minėto sąstato sulaikymo, ministras P.Valiukas atsidūrė reanimacijoje, jam nustatytas apsinuodijimas. Po kiek laiko ministras P.Valiukas mirė ligoninėje, o jo draugas policijos komisaras neabejoja, kad jis buvo nunuodytas.
Vėliau nikelio sąstatas vis dėlto buvo išgabentas į Vokietiją, ir minėtą metalo krovinį ten pardavė jau minėtas verslininkas G. Pluščiauskas. „Manau, kad jis padėjo galvą dėl to ešelono, partneriai nepasidalino pinigų“, - sakė buvęs policininkas. Kas pasidalino pinigus iš nikelio krovinio, kurio vertė buvo keli milijonai dolerių? Teigiama, kad pasipelnyti galėjo kai kurie VSD darbuotojai, nes tuo po to jie pradėjo dalyvauti įvairiuose privatizavimo konkursuose Lietuvoje. Tarp „laimingųjų“ minimas ir vienas iš kriminalinės policijos vadovų Pavelas Berezuckis.
„Aš sužinojau, kas tą ešeloną atsiuntė į Lietuvą, - pasakojo LL šaltinis, - tai buvo du broliai Bubnenkovai, vienas buvo milicijos generolas, Kalugos srities milicijos viršininkas, kuris jau anksčiau ilgą laiką dirbo Lietuvoje, ir gerai sutarė su Berezuckiu. Kitas – vienas iš Norilsko nikelio vadovų“.
Tačiau istorija su nikeliu  blogai baigėsi ir pačiam Berezuckiui. Po kiek laiko jis girtas važiuodamas tarnybiniu „Volvo“ netoli Nidos padarė autoavariją, kurioje sunkiai susižalojo. Beje, jo „Volvo“ buvo rastos slaptos bylos, iškeltos dėl aukštų pareigūnų piktnaudžiavimų.  Iki šiol neaišku, kam jis vežė tas bylas, tačiau kalbama, kad jis ne atsitiktinai pateko į autoįvykį, o jį organizavo jau minėti VSD pareigūnai, nepatenkinti nikelio dalybomis. Slaptos bylos iš „Volvo“ dingo, ir jų tolimesnis likimas neaiškus.  P. Berezuckis buvo kriminalinės policijos viršininkas, tačiau šiuo metu gyvena keliolikos milijonų litų vertės name Rasų gatvėje šalia Vilniaus senamiesčio.  Prieš kelis metus Berezuckis buvo pastebėtas pietaujantis „Piza Jazz“ restorane Vilniuje kartu su Baltarusijos generolu Čialovu, kuris yra įtariamasis sausio 13 d. byloje, tačiau ramiai važinėja po Lietuvą.
P.Berezuckis dabar uždarinėja Ignalinos AE

Kaip rašė spauda, milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus įgyvendinančios Rusijos įmonei priklausančios Vokietijos kompanijos „Nukem Technologies“ atstovas Lietuvoje Kęstutis Puidokas yra buvęs Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos KGB pareigūnas.
Šią ministro Arvydo Sekmoko viešai paskelbtą informaciją trečiadienį BNS agentūrai patvirtino pats K. Puidokas.
„Mano biografijoje buvo šitas dalykas, ir apie tai įstatymo tvarka buvo deklaruota. Buvau kadrinis darbuotojas“, – sakė jis.
Šio žmogaus veikloje yra ir daugiau įdomių dalykų. Tarkime, pažintys ir bendra veikla su kai kuriais garsiais ir prieštaringai vertinamais asmenimis.
Nuo „sportininkų“ – prie pelningų Ignalinos AE projektų?
Daugiau kaip prieš metus K. Puidokas tapo Visagino mieste registruotos bendrovės „Tecos“ valdybos nariu. Šioje bendrovėje, kuri skelbia teikianti technines konsultacijas ir projektavimo paslaugas energetikos sektoriuje ir kurios klientė yra pati Ignalinos AE, galima surasti labai įdomių asmenų.
Tarkime, kad ir vienas iš „Tecos“ savininkų bei valdybos pirmininkas Pavelas Berezuckis. Gal dalis visuomenės jau spėjo pamiršti istoriją, tačiau tikrai ne VSD tarnyba ir kadaise operatyvininku dirbęs STT vadovas Žymantas Pacevičius.
P. Berezuckis, buvęs Policijos departamento komisaras anuomet, kalbama, buvo tikras Gariūnų karalius. Kitų šaltinių duomenimis, dengė didįjį kontrabandininką Viktorą Diminšteiną, kuris kartu su viena garsiausių sostinės grupuočių – nuo „Vilniaus brigados“ atskilusiais „sportininkais“ – viešpatavo Gariūnų turgavietėje.
Kai visi šie dalykai pradėjo badyti akis, komisaras išėjo į pensiją, o tada ėmėsi projektų, kurie atliekami strategiškai svarbiame objekte – Ignalinos AE.
Šis policijos komisaro duonos ragavęs ir įvairiais įtarimais apipintas žmogus laikomas vienu artimiausių Jono Basalyko – skandalingomis privatizacijomis pagarsėjusio Gedimino Kirkilo žento – bičiuliu ir verslo partneriu.
Į kompaniją pakviestas ir buvęs vidaus reikalų ministras
Kokiais būdais šiam žmogui į savo kompaniją pavyko pasikviesti buvusį vidaus reikalų ministrą, istorija nutyli. Tačiau faktas tas, kad P. Berezuckio bendrovei „Tecos“ beveik visus 2008-uosius vadovavo buvęs Seimo narys ir vidaus reikalų ministras Gintaras Jonas Furmanavičius.
 „Tecos“ įeina į Kaune registruotos korporacijos „City Plaza“ sudėtį, o šios korporacijos vadovas Igoris Čalovas yra „Tecos“ valdybos narys. Pastarosios veikla yra gerokai peržengusi Lietuvos ribas. Tarp jos vykdytų užsakymų – Saratovo plastikinių langų ir stiklo gamyklos rekonstrukcija (užsakovas – „Gazprom“ antrinė įmonė), netoli Kremliaus esančio vieno garsiausių Maskvos viešbučių „Rosija“ rekonstrukcija (užsakovas – Maskvos merija).
Energetikos ministras A. Sekmokas trečiadienį viešai sukritikavo Lietuvos specialiųjų tarnybų veiklą tiriant IAE uždarymui skirtų lėšų iššvaistymą. Prokurorai dėl to žada atlikti ikiteisminį tyrimą.
„Pagrindinis rangovas yra nupirktas Rusijos, jis yra įvardytas kaip davęs kyšius Černobylio elektrinei, jo atstovas Lietuvoje – asmuo, buvęs KGB karininkas ir turintis klausimų dėl reputacijos ir patikimumo. Tai klausimai, susiję su nacionaliniu saugumu“, – kalbėjo A. Sekmokas.

   .laisvaslaikrastis.lt