lt en

Kreipimasis

Generalinio prokuroro D. Valio, pasirašyto 2012 m. gruodžio 28 d.,  kreipimosi į LR Seimą dėl Seimo narės Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo tekstas: 1 puslapis  2 puslapis  3 puslapis

  

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Seimo frakcijoms ir Seimo nariams
Lietuvos žmogaus teisių centrui
Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai
Lietuvos žmogaus teisių ir socialinių garantijų gynimo organizacijai
Žmogaus teisių stebėjimo institutui
Lietuvos Helsinkio grupei
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai
Lietuvos žmogaus teisių asociacijai
Europos žmogaus teisių fondui
NVO informacijos ir paramos centrui
Piliečių gynimo paramos fondui
Asociacijai Nepartinis demokratinis judėjimas
Asociacijai Jungtinis demokratinis judėjimas
Seimo narių grupės „Už teisingumą“ suburtos visuomeninės komisijos nariams
Lietuvos žiniasklaidai
Kopijos žiniai:
Užsienio šalių ambasadoms Lietuvos Respublikoje
European Association for the Defence of Human Rights
Amnesty International
Human Rights Watch
Human Rights Campaign

PRAŠYMAS
2013 m. sausio 8 d.

2013 m. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į LR Seimą
prašydama sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narę, politinės
partijos „Drąsos kelias“ frakcijos seniūnę Neringą Venckienę.
Generalinė prokuratūra teigia, kad yra surinkusi pakankamai duomenų, jog
N.Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą.
Taip pat neva nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 12 16 sprendimo, kuriuo
buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L.Stankūnaitei. Seimo narė
įtariama 2012 05 17 trukdžiusi antstolei vykdyti teismo sprendimą, psichiškai gniuždė vaiką,
panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.
Tačiau LR Seimo „Drąsos kelio“ frakcija mano, jog su N.Venckiene siekiama
susidoroti teisinėmis priemonėmis selektyviai taikant įstatymus už jos ne kartą išsakytą
kritišką požiūrį į Lietuvos teismų sistemą ir teisėtvarkos institucijų darbą.
Generalinė prokuratūra teigia, jog N.Venckienė viešai užgauliojo ir
pažemino teisingumą vykdantį teismą.
Tačiau minėtos institucijos negalima pažeminti, jeigu jos nežemintų patys
institucijos vykdytojai.

 

Teisėjų tarybos duomenimis, per pustrečių metų už teisėjo vardo pažeminimą
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista per dešimt teisėjų. Pvz., Prezidento
dekretu buvo atleisti Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.Braziulis, Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo teisėja A.Šimaitienė, Kauno teismo teisėjas A.Lisauskas, Šiaulių miesto
apylinkės teismo teisėja V.Pilitauskienė, Kauno m. apylinkės teismo teisėja D.Mekšraitienė,
Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtunas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas
Z.Birštonas, Panevėžio apylinkės teismo teisėja V.Savickienė bei Panevėžio apylinkės teismo
teisėjas R.Savickas, Kauno teisėjas R.Lincevičius, Radviliškio rajono apylinkės teismo
teisėjas V.Butvilas ir kt. Be to, padarę nusižengimus ir pažeminę teisėjo vardą jiems patiems
prašant Prezidento dekretu buvo atleisti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko
pavaduotojas K.Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai R.Bučma, V.Račiūnaitė ir
G.Varanauskas.
Teismų vardą diskredituoja ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Reginos
Agrbos sūnų vadovaujamos Alytaus nusikalstamos grupuotės baudžiamoji byla.
Nepaisant to, kad dauguma Prezidento dekretu atleistų teisėjų yra kaltinami
kyšininkavimu, girtavimu, korupcija, dokumentų klastojimu ar kitais nusikaltimais, nei
Generalinei prokuratūrai, nei Teisėjų tarybai nekilo mintis šių exteisėjų kaltinti už teismų
institucijos vardo pažeminimą. Tuo tarpu N.Venckienei, viešai išsakiusiai savo kritišką
nuomonę apie teismų sistemoje dirbusius ar tebedirbančius susikompromitavusius teisėjus,
inkriminuojamas baudžiamasis nusikaltimas dėl teismų institucijos pažeminimo. Tai
tik patvirtina, jog Generalinė prokuratūra ir teismų savivaldos institucijos nemano, kad
N.Venckienės atžvilgiu turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (29 str.)
įtvirtintų garantijų, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams
visi asmenys lygūs, kad asmenys negali būti persekiojami už savo pažiūras ir įsitikinimus (25
str.).
Generalinė prokuratūra teigia, jog Seimo narė N.Venckienė įtariama 2012
05 17 trukdžiusi antstolei vykdyti teismo sprendimą, psichiškai gniuždžiusi vaiką ir
panaudojusi fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.
Tačiau LR Seimo narių grupės „UŽ teisingumą“ suburtos visuomeninės
komisijos nariai, atliko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo perduoti mažametę
mergaitę motinai įvykdymo 2012 05 17 aplinkybių nepriklausomą tyrimą. Ši komisija tyrė
žodinius ir raštiškus liudijimus, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, visą Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 d. sprendimo vykdymo eigą. Minėta
komisija nustatė, kad vykdant 2011 gruodžio mėnesio 16 d. teismo sprendimą valstybės
vardu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 33,
36 ir 114 straipsnių nuostatos. Komisijos išvadose nustatyta, kad valstybės ir teisėtvarkos
institucijos šiurkščiai pažeidė JT Vaiko teisių konvencijos 12, 19 straipsnius ir su jų taikymu
susijusius nacionalinės teisės aktus bei 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo
nutartį, kuria Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. plečiamai išaiškindamas
LR Konstitucijos 114 str. nuostatas, pats šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Komisija nustatė,
kad policijos pareigūnai 2012 05 17 vykdydami Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą
perduoti mažametę mergaitę motinai, viršijo savo įgaliojimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos
Teismų įstatymo 47 str. nuostatų, šiurkščiai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2

dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 bei 3 dalį, 23 straipsnio 1, 5 bei 8 dalį ir 24 straipsnį.
Komisijos tyrimų rezultatai prieš kelis mėnesius buvo perduoti LR Prezidentei,
o ši juos perdavusi Generalinei prokuratūrai, kuri iki šiol nei LR Seimui, nei visuomenei
nepateikė jokių savo išvadų.
Pažymėtina, kad Generalinė prokuratūra neleido ir neleidžia nei Seimo nariams,
nei visuomenei susipažinti su vaizdo ir garso medžiaga, kurioje yra fiksuota, kaip teisėtvarkos
pareigūnai ir antstolė 2012 05 17 vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio
mėnesio 16 d. sprendimą. Todėl esame įsitikinę, kad vien dėl kaltintojo (Generalinės
prokuratūros) mėginimų nuslėpti pagrindinius įrodymus apie teisėtvarkos institucijų ir jų
pareigūnų antikonstitucinius veiksmus, pats bylos nagrinėjimas teisme negali būti objektyvus.
Jos nagrinėjimas be pagrindinių inkriminuojamo nusikaltimo įrodymų savaime paneigtų
teismų bešališkumo principą bei patvirtintų, kad tiek N.Venckienės, tiek ir daugelio piliečių
(liudytojų) atžvilgiu šioje byloje negalioja LR Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios visų
piliečių lygybę prieš įstatymą bei piliečių teisę į teisingą ir bešališką teismą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nesiliaujantys teisėtvarkos institucijų ir
pareigūnų išpuoliai prieš N.Venckienę, jos persekiojimas teismuose bei selektyvus įstatymų
taikymas jos atžvilgiu, patvirtina didelės dalies visuomenės nuomonę, jog N.Venckienė yra
persekiojama už savo politinius įsitikinimus ir už viešą valstybės valdžios kritiką, nors teisę
kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą piliečiams laiduoja LR Konstitucija. Už kritiką
draudžiama piliečius persekioti (33 str.).
Seimas artimiausiu metu turi spręsti N.Venckienės teisinės neliečiamybės
panaikinimo klausimą. Seimas neatlieka teismo funkcijų, tačiau priimdami sprendimą dėl
Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, Seimo nariai privalo bent minimaliai susipažinti
ne tik su prašančiosios pusės (Generalinės prokuratūros) motyvais, bet ir su Seimo nario
(N.Venckienės) argumentais, kurie paneigtų arba patvirtintų
prokuratūros prašymo
pagrindus. Seimas gali ir turi pareigą išsireikalauti informaciją – nuo visuomenės ir Seimo
narių slepiamą policijos filmuotą medžiagą, patvirtinančią Visuomeninės komisijos išvadas
dėl 2012 m. gegužės 17 d. teisėtvarkos pareigūnų antikonstitucinių veiksmų ir įvykdyto
smurto Garliavoje.

Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, siekdami apginti Lietuvos piliečių ir
N.Venckienės konstitucines teises, prašome Jus:

1. Pareikalauti, įtakoti, tarpininkauti ar paraginti Generalinę prokuratūrą pateikti
Seimo nariams policijos filmuotą medžiagą apie Kėdainių rajono apylinkės teismo
sprendimo perduoti mažametę mergaitę motinai 2012 05 17 įvykdymo aplinkybes.
2. Pareikalauti ir paraginti Generalinę prokuratūrą pateikti Seimo nariams atsakymą į
visuomeninės komisijos išvadas dėl teisėtvarkos pareigūnų ir valstybės institucijų
įvykdytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 33, 36 ir
114 straipsnių, JT Vaiko teisių konvencijos 12, 19 straipsnių ir su jų taikymu susijusių
nacionalinės teisės aktų, Teismų įstatymo 47 str., Policijos veiklos įstatymo 4, 5, 23 ir
24 straipsnių pažeidimų.

LR Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos nariai:

Neringa Venckienė

Povilas Gylys

Vytautas Antanas Matulevičius

Algirdas Vaclovas Patackas

Aurelija Stancikienė

Jonas Varkala

Valdas Vasiliauskas

 

 

 

 

    

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI

JOS EKSCELENCIJAI GERB. DALIAI GRYBAUSKAITEI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI

GERB. IRENAI DEGUTIENEI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM

PROKURORUI GERB. DARIUI VALIUI,

 

MINISTRUI PIRMININKUI

GERB. ANDRIUI KUBILIUI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBAI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTUI,

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJO TEISMO

PIRMININKUI GERB. GINTARUI KRYŽEVIČIUI,

 

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIEREI

GERB. EDITAI ŽIOBIENEI,

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUI,

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUI,

 

LIETUVOS APELIACINIO TEISMO

PIRMININKUI GERB. EGIDIJUI ŽIRONUI,

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO

PIRMININKUI GERB. VALDUI MEIDUI,

 

Pareiškimas dėl vaiko teisių pažeidimo ir teisės į teisingą teismą

        2012-01-09

 

                      Šiandieninė visuomenė yra nepaprastai sujaudinta dėl D. Kedžio dukrytės likimo ir Kėdainių apygardos teismo nutarties sugrąžinti ją įtariamojo pedofilija Andriaus Ūso draugei, biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei. Todėl, išdėstydami realius motyvus, prašome sustabdyti veiksmus, nukreiptus prieš šį vaiką.

1.      Nors teisinių nutarčių turinys yra išimtinai tik juos priimančios teisinės institucijos prerogatyva, tačiau visuomenę neabejotinai piktina pačių teisėjų vykdomi akivaizdūs žmogaus demokratinių laisvių pažeidimai, griaunantys demokratiškos valstybės pamatą. Kiekvienam valstybės piliečiui yra suprantama, jog bet koks darbas privalo būti atliekamas sąžiningai ir dorai – šių nuostatų ypatingai privalu laikytis ir teisėjui. Akivaizdu, kad sąmoningai neatsižvelgęs į D. Kedžio dukters norą ir nuomonę gyventi su savo teta Neringa ir priėmęs sprendimą grąžinti ją biologinei motinai skubos tvarka, Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas V. Kondratjevas pažeidė vaiko teises į laisvą pasirinkimą ir tokiu būdu pažeidė Vaiko teisių deklaracijoje (JTO, 1959), Vaiko teisų konvencijoje (JTO, 1989, LRS ratifikuota 1995-07-30), Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996) akcentuojamą vaiko interesų prioritetą, ignoravo jo teisę pasirinkti gyvenimo vietą bei aplinką (mokyklą, draugus, globotinius, artimųjų ratą ir kt.) ir tokiu būdu padarė šį įstatymą neįgyvendinamą, nes vaikas kategoriškai atsisako gyventi su savo biologine motina, saugoma kaukėtų apsaugininkų ir neturinčia nei pastovių darbo pajamų, nei pastovios gyvenamosios vietos. Minėtuose dokumentuose teigiama: „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.“ (Vaiko teisių konvencija, 3 str.).  Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4. str.)  teigiama: „1) Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama  į teisėtus vaiko interesus; 2)   vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis“.

Mergaitės noro ir nuomonės nepaisymas ir dar daugiau – prievartinis siekis prieš vaiko valią grąžinti jį biologinei motinai, su kuria vaikas jau daugybę metų nepalaiko jokių šeiminių ryšių, yra grubus ir neteisėtas valstybinės institucijos veiksmas, kuris negali būti toleruojamas ir leistinas teisingumą įgyvendinančiai instancijai. Tai akivaizdžiai diskredituoja teismų autoritetą valstybėje, griauna visuomenės pasitikėjimą jais bei šalies demokratija. Žmogaus valios nepaisymas žemina jo orumą bei savivertę, neleidžia jaustis saugiam ir pasitikėti valstybės institucijomis.

2.      Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame įteisintas vaiko grąžinimas motinai skubos tvarka, pažeidžia Lietuvos piliečio teises į teisingą teismą bei tiesos siekį. 2012 m. vasario 13 dieną Vilniaus 2 apylinkės teisme turi būti pradėtas pedofilijos bylos tyrimas, kuriame privalo būti tiriamas kaltinamojo pedofilija A. Ūso dalyvavimas šioje istorijoje. Biologinė mergaitės motina yra A. Ūso draugė, galimai savo išnuomotame bute nenustatytą skaičių kartų sąvadavusi šiam kaltinamajam. Taigi D. Kedžio mergaitės motina šio tyrimo metu gali tapti įtariamąja.

Lietuvos visuomenei labai svarbu gauti visus atsakymus į pedofilijos bylos klausimus. Pedofilijos byla Lietuvoje turi būti deramai ir iki galo ištirta, visi kaltininkai aiškiai įvardinti ir nubausti. Todėl visuomenei yra visiškai nesuprantama, kodėl taip skubama grąžinti mergaitę motinai, galinčiai tapti bylos įtariamąja. Visuomenė akivaizdžiai sunerimusi ir dėl to, kad mergaitė, esanti pedofilijos bylos liudininke, gali atsidurti galimų nusikaltėlių rankose. Trečia, tai yra galimybė niekada neišaiškinti tikrosios tiesos, brutalaus nusikaltimo prieš Lietuvos vaikus. Tokiu būdu mums visiškai nesuprantamas yra garsių valstybės teisininkų – Kūrio, Kryževičiaus, Nekrošiaus bei dalies žurnalistų siekis dezinformuoti visuomenę – mergaitės atidavimas motinai yra ne tiesos ir teisingumo valstybėje įtvirtinimo aktas, bet jos uždengimas ir paslėpimas, visiškas pedofilijos bylos sužlugdymas. Todėl, norėdami valstybės gyvenimą grįsti tikrais tiesos ir teisingumo principais, aukšti šalies teisinių ir valstybinių bei Vaiko teisių apsaugos institucijų pareigūnai turėtų siekti atsakingo ir tikro pedofilijos istorijos tyrimo, o ne dangstyti tiesą gražbyliavimu bei žmonių dėmesio nukreipimu nuo esminių šios problemos aspektų.

3.      Visuomenei taip pat yra visiškai nesuprantamas abejingas Lietuvos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei Kauno miesto ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų požiūris į D. Kedžio dukros likimą bei jos teises, jų siekis ne užtikrinti Vaiko teisių konvencijos nuostatas, bet atstovauti vaiko biologinės motinos interesus, neatsakant net į esminius saugios vaiko ateities klausimus. Todėl prašytume suteikti galimybę nepriklausomiems ekspertams įvertinti realią D. Kedžio dukros psichologinę bei socialinę-buitinę situaciją ir pateikti išvadas dėl tolimesnio jos gyvenimo perspektyvų.

 

                      Visuomeninis judėjimas ,,Drąsiaus kelias“

 

 

Kreipimasis i Lietuvos Valstybės išrinktuosius, tarnaujančius savo Tautai. Lietuvių tauta gali būti kaip pakantumo ir paklusnumo pavyzdys visam pasauliui.Ar yra dar tokia šalis, kurios piliečiai taip tyliai ir nuolankiai susitaikytų su priespauda, kurią patiria iš savo išrinktųjų valdžios atstovų. Lietuviai nenori eiti i gatves su šakėmis rankose arba daužyti seimo langų. Jiems lengviau su nuoskauda išvykti iš šalies, kurioje nebeliko saugumo jausmo ir pagarbos žmogui. Vietoj protestų ir nepaklusnumo akcijų, ginant savo pilietines teises Lietuvoje, bei kovojant už savo laisvę ir materialinę gerovę, mes lengviau pasirenkame emigraciją.Lengviau gyventi tarp svetimų, bet laisvėje, negu tarp savų priespaudoje.Tačiau šiandieninė padėtis Lietuvos teisėsaugoje nebeleidžia mums ilgiau tyleti ir nebekreipti dėmesio į tai, kas vyksta mūsų Tėvynėje, tai yra į visiską teisėsaugos degradaciją.
Pociūno žudynių byla, Kauno pedofilijos byla, nugesintos valstybinio mąsto milijoninės aferos, išgrobstyta ir nuniokota Lietuva bei daug kitu susidorojimo su teisybės ieškančiais žmonėmis pavyzdžių mums parodė, kad ne tik Lietuvos valdžia yra mums pamotė, bet ir Lietuvos Teisingumas yra mums patėvis. O tai reiškia , kad vyriausybė nejaučia pareigos nuoširdžiai rūpintis savo žmonėmis, su atsidavimu ir pagarba dirbti jų gerovei.Neįmanoma likti abejingiems tam, kas šiuo metu vyksta Lietuvos teisėsaugoje.Nebaudžiamų teisėjų siautėjimo, švelniau kaip nusikaltėlių šėlsmu, nepavadinsi.Pačių “teisėjų” apspjaudyta ir išniekinta Lietuviškoji Temidė, šiandien nuosprendžius priiminėja visai ne pagal tiesos kiekį ir kokybę, bet pagal presavimo galingumą iš aukščiau.Šiandien Lietuviškąją Temidę galima prie sienos priremti svariais kompromatais, taip pat ją galima lengvai įsprausti į kampą tvirtais giminystės ryšiais ir reguliuoti jos svarstykles. Todel mes, Londono lietuviai, vis dar būdami Lietuvos piliečiais ir turėdami pilietinę teisę bei pareigą dalyvauti šalies gyvenime, šiandien pareiškiame savo protestą tokiems “aukšto pilotažo” teisėjams, įsijautusiems ir susireikšminusiems ”Teisingumo magnatams”,kaip Kūris ir Kryževičius,Nekrošius ir Višinskas.Taip pat tokiems teisėjūkščiams, kurie neverti net to, kad būtų minimos ju pavardės, kurie dėl savo kėdės be jokio sąžinės graužimo gali ignoruoti įstatymus.Taip pat reiškiame nepasitikejimą tokiems Vaikų Teisių Apsaugos Tarnybos atstovams, kuriems iš po didžiulio klaninio preso kyšo tik viena lūpa ir ta pati tik tam, kad šlepsėtų nesąmones ir gintų tų pačių nusikaltėlių interesus.Mes esame pasipiktinę atskirų teisėjų savivaliavimu, priimant nusikalstamus sprendimus, prasilenkiančius ne tik su garbe ir sąžine,bet ir su įstatymu. Reikalaujame jų atsakomybės už kiekvieną priimtą sprendimą,už kiekvieną paskelbtą nuosprendį,už kiekvieną nekaltai suniokotą gyvenimą.Tik būdami atsakingi ir neprikaištingai sąžiningi, jie su laiku gali atstatyti sutryptą Teisėsaugos garbę.Kol Lietuvos Teisėsaugoje garbė nebus matoma plika akimi, tol jos niekas ir negerbs,nes pagarba nebūna priverstinė. Kaip ir kantrybė nebūna begalinė. Todėl jau ne prašome, bet reikalaujame mūsų išrinktuosius valdžios atstovus, imtis skubių priemonių teisėsaugos savivaliavimams stabdyti. Visiems kliunkoms, petrauskams, valantinams, betingiams, janceviciams,salaseviciutems,ziobienems bei kitiems "buldozerio viksrams" norime pasakyti vienos garbingos teisėjos perfrazuotais žodžiais :jūs negalvokite,kad čia jūs dabar užgesinote viską, būdami korumpuoti kyšininkai,iškrypelių klaną dengdami.Čia taip nebus.Mes tikrai netylėsim. Mes kovosim iki galo.
Drasos Kelias Londone

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI

JOS EKSCELENCIJAI GERB. DALIAI GRYBAUSKAITEI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI

GERB. IRENAI DEGUTIENEI, 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM

PROKURORUI GERB. DARIUI VALIUI,

 

MINISTRUI PIRMININKUI

GERB. ANDRIUI KUBILIUI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBAI,

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTUI,

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJO TEISMO

PIRMININKUI GERB. GINTARUI KRYŽEVIČIUI,

 

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIEREI

GERB. EDITAI ŽIOBIENEI,

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUI,

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUI,

 

LIETUVOS APELIACINIO TEISMO

PIRMININKUI GERB. EGIDIJUI ŽIRONUI,

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO

PIRMININKUI GERB. VALDUI MEIDUI,

 

P R A Š Y M A S

2011 m. gruodžio 22 d.

 

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu L. Stankūnaitės ieškinį tenkino. Nustatė mergaitės gyvenamąją vietą kartu su L. Stankūnaite jos gyvenamojoje vietoje, ir įpareigojo Neringą Venckienę, perduoti mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei. N.Venckienės priešieškinį dėl L. Stankūnaitės motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja atmetė.

Sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipė vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo terminą ir tvarką: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kasdien rengiami Laimutės Stankūnaitės ir mergaitės susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė. Ne vėliau kaip keturioliktą dieną mergaitė perduodama motinai Laimutei Stankūnaitei. Laimutės Stankūnaitės ir mergaitės susitikimus ir vaiko perdavimą organizuoti įpareigoti Kauno miesto ir Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriai.

                      Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

                      Civilinėje byloje yra priimtas ir prijungtas kaltinamasis aktas iš pedofilijos bylos. Kaltinamojo akto išvadoje nurodyta, kad Andrius Ūsas kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, esančiame adresu M. Gimbutienės g. 8-1, Kaune, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei mergaitei, gim. 20xx-xx-xx, laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stankūnaitė galimai susijusi su kaltinamojoje išvadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra L. Stankūnaitės nuomojamas butas.

                      Pedofilijos byla bus nagrinėjama 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus 2 apylinkės teisme.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti, kad nusikalstamą veiką padarė ne tik A. Ūsas, bet ir kiti asmenys, tarp jų L. Stankūnaitė, taigi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pripažinta nukentėjusiąja mažametė negali būti perduota kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugei L. Stankūnaitei. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai savo teisine galia turės prejudicinės teisinės reikšmės būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos. Civilinės bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą atitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį ir yra teisėtas. Šiuo metu mažametės gyvenamąją vietą nustačius su L. Stankūnaite, būtų galutinai sugriauta pedofilijos byla, nes L. Stankūnaitė gina ne vaiko, bet kaltinamojo pedofilija A. Ūso interesus.

                      Dėl sprendimo skubaus vykdymo.

Teisėjas nutardamas skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite, iš esmės pažeidė vaiko teises ir prioritetus. Vaikas jau daugiau kaip treji metai negyvena su L. Stankūnaite. Matosi su ja tik du kartus per savaitę po dvi valandas. 2009 m. vasarą L. Stankūnaitė neatvyko į 5 (penkis) pasimatymus su dukra: 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugsėjo 14 d., 2009 m. spalio 1 d., nors turėjo visas galimybes, nes tuo metu jai jokia apsauga nebuvo skirta, o laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. atsakovė L. Stankūnaitė neatvyko nei į vieną pasimatymą su mažamete dukra, t.y. ji neatvyko į 20 (dvidešimt) pasimatymų. Paimti šiuo metu mažametę mergaitę iš jai įprastos aplinkos ir perduoti įtariamojo pedofilo draugei L. Stankūnaitei, yra neįmanoma. Mergaitei pasakius, kad teismas nusprendė, jog ji gyvens su motina L. Stankūnaite, mergaitė pradėjo verkti, vemti. Sakė, kad ji su ja nevažiuos ir negyvens. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Mergaitė atsisako vykti į pasimatymus su L.Stankūnaite, nenori su ja susitikti.

                      Teismo psichologijos akte 2011 m. 09-07 – 10-07 d. Nr. 103MS-143 3 punkte nurodyta, kad mergaitė ekspertizės metu, kaip ir kitų susitikimų su psichologais metu (remiantis civilinės bylos medžiaga), išsako norą gyventi globėjos N. Venckienės šeimoje. Šio ekspertizės akto 8 punkte nurodyta, kad mergaitės ryšys su globėja N. Venckiene stiprus, tvirtas, emociškai pakankamas, pasižymi saugiu prieraišumu.

                      Teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“, esančio Petrausko g. 19A, Kaune, darbuotojos: psichologė Ieva Šidlauskaitė - Stripeikienė ir socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę, mažametės noras visada buvo gyventi su Neringa. Šių liudytojų parodymai yra patikimi, nes psichologė Ieva Šidlauskaitė – Stripeikienė mažametę matė 25 kartus, o socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė – 5 kartus. Tiek viena, tiek kita liudytoja patvirtino bendravusios su mažamete, nesant akivaizdoje kitų žmonių.

                      Civilinio proceso kodekso 282 straipsnyje reglamentuoti skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių atvejai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus. Civilinio proceso kodekso 283 straipsnyje reglamentuota teismo teisė leisti sprendimą skubiai vykdyti. Teismas turi teisę, bet ne pareigą leisti skubiai vykdyti sprendimą. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai: 1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; 2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, - už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) visose kitose bylose - kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Taigi nei CPK 282 str., nei CPK 283 str. nenumato galimybės leisti skubiai vykdyti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 760 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimą. Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 str. 3 d.). Kompleksiškai vertinant nurodytus CPK straipsnius, akivaizdu, kad skubus vykdymas įmanomas tik dėl turtinių reikalavimų. Akivaizdu, kad šis skubaus sprendimo vykdymo atvejis išimtinai susijęs su turtiniais reikalavimais, nes nėra jokios galimybės užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atveju. Teisėjo nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų. Tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba.

Sprendžiant vaiko gyvenimo klausimus, egzistuoja valstybės institucijų (taip pat ir teismo) pareiga atlikti nuodugnų šeimos situacijos ir suinteresuotų asmenų, ypač vaiko, interesų vertinimą, siekiant rasti sprendimą, geriausiai užtikrinantį galimybę suteikti vaikui saugią aplinką kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Šiuo atveju nebuvo išnagrinėtos jokios aplinkybės susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su L. Stankūnaite, teismui nebuvo pateikta įstatymo reikalavimus (CK 3.178 str.) atitinkanti išvada, nes nebuvo patikrintos L. Stankūnaitės šeimos aplinkos sąlygos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje 2011-11-17 išvadoje Nr. 19-6-460 nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikdamas išvadą dėl ginčo, turi patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, kurioje jis gyventų patenkinus ieškinį, surinkti žinias apie tėvų asmenines ir dorovines savybes, jų materialinę padėtį, išsiaiškinti, kaip tėvai įgyvendina įstatymuose įtvirtintas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas vaiko ugdymo, švietimo, lavinimo srityse ir kitas faktines aplinkybes. Kadangi L. Stankūnaitė nuo 2009-10-05 yra saugoma Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų, skyrius neturi duomenų dėl L. Stankūnaitei kylančių grėsmių, dėl kurių jai paskirta apsauga. L. Stankūnaitės gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl skyrius neturi galimybės ištirti L. Stankūnaitės buities, gyvenimo sąlygas ir įsitikinti, kaip būtų užtikrinama vaiko teisė į sveikatą, poilsį, saugią socialinę aplinką; skyrius neturi duomenų apie L. Stankūnaitės materialinę padėtį.

Mažametei apsauga buvo paskirta pedofilijos byloje, jos motinai L. Stankūnaitei – nužudymo byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tikslą – apsaugoti asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, gyvybę, sveikatą, turtą, taip pat užtikrinti išsamų ir nešališką baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimą. Akivaizdu, kad negali būti nustatyta mažametės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje gyvenamoji vieta kartu su kaltinamojo A.Ūso drauge L. Stankūnaite. Vaikas negali būti perduotas į aplinką, kurioje yra asmenų, keliančių grėsmę vaiko saugumui, t.y. negali būti perduotas į L. Stankūnaitės aplinką. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie būsimą vaiko gyvenamąją vietą su L. Stankūnaite.

Vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama.

                      Vadovaudamasi išdėstytu

P r a š o m e :

 

                      Imtis priemonių, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo ir įpareigojimo perduoti vaiką.

                      Imtis priemonių, kad būtų sustabdyta byla mažametės gyvenamosios vietos nustatymo iki pedofilijos byloje priimto galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

 

 

                                                                Visuomeninis Judėjimas „Drąsiaus kelias“

                                                                pirmininkė Audronė Skučienė