lt en

Pirmadienis, 2011 Birželio 06

Lietuviška žodžio laisvė – korupcijos narve, arba už ramybę reikia susimokėti

  Kas sieja Meksiką, Filipinus, Bulgariją ir Lietuvą? Šios šalys pasaulyje garsėja labiausiai korumpuota žiniasklaida. Tai savaitgalį paskelbė didžiausias ir įtakingiausias Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, didesniu nei 250 tūkst. tiražu leidžiamas nuo 1860 metų. Rašinys „Parsidavusi žurnalistika“ daugiausiai remiasi skaičiais ir faktais, kuriuos surinko ir apibendrino JAV ambasados Vilniuje darbuotojai, kai kuriais kitais dokumentais. Ataskaita Nr.000648 buvo įslaptinta iki 2017 metų ir pateikta JAV Valstybės departamentui, bet vėliau kartu su tūkstančiais kitų dokumentų... PLAČIAU »

Pirmadienis, 2011 Birželio 06

Dėl totalaus piliečių sekimo.Politinės intrigos.

Prieš keletą savaičių netikėtai kilo skandalas dėl Europos Komisijos paskelbtos ataskaitos apie gyventojų sekimą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal ataskaitą Lietuvoje 2008 metais užfiksuota 85,3 tūkstančio prašymų pateikti saugomus telefonų pokalbių ir su internetiniu bandravimu susijusius dokumentus. Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse šis skaičius keletą kartų mažesnis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas spaudos konferencijoje bei radijo ir televizijų laidose bandė... PLAČIAU »

Ketvirtadienis, 2011 Birželio 02

Kur pradingo 6,5 tūkst. Lietuvos vaikų?

  Nevyriausybinių organizacijų, Dingusiųjų žmonių šeimos paramos centro (DŽŠPC) atstovai tikina, jog aukščiausioji Lietuvos valdžia dažnai deklaruoja, kad vaikai yra tautos ateitis, bet jų likimui yra visiškai abejinga. Statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje nerandami ar dingusiais laikomi 6 465 vaikai. Tačiau Seimo atstovai tam neskiria ypatingo dėmesio ir mano, kad minėtas skaičius vaikų gali būti tiesiog išvykę į užsienį. Anot DŽŠPC garbės pirmininkės Onos Gustienės, viena esminių, su dingusiųjų vaikų statistikos... PLAČIAU »

Ketvirtadienis, 2011 Birželio 02

Švietimo sistemos vingiai

Pastaruoju metu daug iečių laužoma dėl švietimo sistemos. Ši reforma įgijo labai prieštaringas kryptis. Žvelgiant į nepriklausomos valstybės atkūrimo pradžią, pirmasis švietimo ministras Darius Kuolys ir kartu su juo dirbusi reformatorių grupė įvykdė nemažai teigiamų darbų. Vėliau didelį indėlį, vykdant švietimo reformą, įvykdė švietimo ministras Z.Zinkevičius ir kai kurie kiti švietimo ministrai. Bet šiuo metu vykdoma reforma visai kitokia. Dabartinis švietimo ministras G.Steponavičius bravūriškai džiaugiasi tariamai sėkminga švietimo sistemos reforma. Tačiau... PLAČIAU »

Ketvirtadienis, 2011 Birželio 02

Akcijos- ,,Piliečiai prieš policinę valstybę”ir ,,Už energetinę nepriklausomybę”

Gegužes 30 dieną Vilniuje vyko akcija ,,Piliečiai prieš policinę valstybe”, šią akciją organizavo judėjimas ,,Drąsiaus kelias” ir judėjimas ,,Vytis”. Šios pilietinės akcijos tikslas-atkreipti dėmesį į Lietuvoje stringantį rezonansinių bylų tyrimą, į pastaruoju metu paplitusį grėsmingą reiškinį-bylų falsifikavimą, į būtinybę vykdyti esmines teisėsaugos reformas-Prisiekusiųjų teismo įvedimą, tautos renkamo generalinio prokuroro insitucijos įvedimą, bausmių už korupcinius nusikaltimus, prekybą narkotikais, pedofilijos  griežtinimą, į paplitusius žmogaus teisių pažeidimus, ypač telefoninių pokalbių pasiklausymą bei kitokius.... PLAČIAU »

Antradienis, 2011 Gegužės 31

Nutraukęs ikiteisminį tyrimą dėl D.Kedžio mirties aplinkybių, prokuroras A.Mažeika atsistatydino iš prokurorų

"Taip, tiesa, vakar su A.Mažeika atsisveikinome“, - faktą, kad Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras A.Mažeika nuo vakar nebedirba prokuroru, „Karštam komentarui“ patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Budėnienė. Pasak jos, A.Mažeika prokuratūrą paliko dėl asmeninių priežasčių. Tačiau A.Mažeikos atsistatydinimas iš prokurorų sutapo su penktadienį, gegužės 27 d., nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Drąsiaus Kedžio mirties byloje. D.Kedžio mirties aplinkybes tyręs A.Mažeika nustatė, kad D.Kedžio mirtis – savaiminė, kad prie D.Kedžio mirties niekas esą neprisidėjo,... PLAČIAU »

Antradienis, 2011 Gegužės 31

Arvydas Akstinavičius. Kur veda Garliavos takelis

  Bernardinai.lt Apie pilietinę visuomenę tiek daug kalbėta ir rašyta, kad, atrodo, Lietuva tikrai turėtų turėti brandžią pilietinę visuomenę. Deja, kalbos sau, o realybė sau. Kodėl taip yra? Viena priežasčių pastaruoju metu, atrodo, prasiskleidė. Ir ją praskleidė Garliavos įvykiai. Tereikėjo žmonėms patiems parodyti iniciatyvą, susiburti ir jų adresu pasipylė kaltinimai, pagieža, neapykanta. Pasirodo, kad visuomenės aktyvumas, pilietiškumas kai kam nėra laukiamas ir pageidaujamas dalykas. Gauja, banda ir panašiai išvadintas žmonių susibūrimas rodo, jog... PLAČIAU »
Puslapiai: First 239 240 241 242 243