lt en

Ketvirtadienis, 2011 Gegužės 26

Akademikas Antanas Kudzys: „Kiekvieną dieną laukiau, kad su Kęstučiu Čilinsku atsitiks kažkas ypatingai negero!..”

Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, prieš kelias savaites advokato Kęstučio Čilinsko artimieji labai nustebo atsitiktinai prie jo lašelinės aptikę tuščią stipraus neuroleptiko haloperidolio buteliuką. Vilniaus Santariškių ligoninės darbuotojams beliko patvirtinti faktą, jog pacientui kasdien leidžiamas šis preparatas - nors gydymo lape jis ir nebuvo įrašytas?!.. Su šeimos nariais gydytojai pradėjo kalbėtis tik įsikišus žinomiems visuomenės veikėjams ir kai kuriems Seimo nariams, tačiau artimieji teigia taip ir neišgirdę įtikinamų psichiatro paaiškinimų - kodėl haloperidolis buvo būtinas reanimacijos palatoje gulinčiam K.Čilinskui po atliktos širdies šuntavimo operacijos?..

                                                                                 

Procedūrinės pooperacinės slaugos „klaidos“ ėmė kilti į dienos šviesą tik tada, kai jau pakeisti buvo nieko nebeįmanoma, deja!.. Matyt, specialiai buvo stabdomi K.Čilinsko artimųjų veiksmai, išgirdus užuominas dėl galimo ligonio gydymo užsienyje. O ir kas dabar galėtų paneigti, jog kai kuriems medikams galėjo turėti įtakos žinomo kovotojo už žmogaus teises priešininkų „pašnabždėjimai", kad tą pacientą reikia kuo skubiau "pasiųsti" tolyn ir gilyn, pasinaudojant jo sveikatos sutrikimais?.. Kas gi nežino, kad kai kurie medikamentai daugiau žaloja organizmą, nei jį gydo!.. Turbūt iš čia kyla „kompetentingų“ psichiatrų siekis  - „užmušti" žmogaus smegenų veiklą neuroleptikais. Matyt, ne veltui sakoma, jog HALOPERIDOLIS ypatingai „piktas vaistas“?..
Yra žinoma, jog iki paskutinės minutės neuroleptikais „gydyto“ K.Čilinsko protas laikėsi, priešinosi baltais chalatais „įteisintai“ savivalei, nors pažeisti kai kurie vidaus organai jau nebegalėjo atlikti gyvybiškai svarbių funkcijų. Pasirodo, jog gydytojai neklausė nei ligonio, nei jo artimųjų sutikimo, ir net neįrašė į paciento gydymo kortelę leidžiamo stipraus neuroleptiko haloperidolio, leidžiamo dešimteriopa doze!.. Tad šiuo atveju nusikalstamas gydytojų aplaidumas akivaizdus. Dabar galime tiktai apgailestauti, kodėl Kęstučio Čilinsko artimieji nesiryžo (o gal tiesiog buvo atkalbėti?..) atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti – kokia buvo tikroji žymaus teisininko, žmogaus teisių gynėjo mirties priežastis?..  Juolab kad nebuvo išvengta grubių klaidų, slaugant sunkiai sergantį ligonį. Kas gali paneigti, jog ne specialiai buvo leidžiamas stiprus neuroleptikas, slopinantis psichiką, paverčiantis „maištaujantį“ pacientą paklusnia daržovę?!.. Ar ne todėl šie medikamentai nebuvo įrašyti paciento ligos lape?.. Kažkas čia labai nešvaraus, sunkiai paaiškinamo: pradžioje operuojama širdis, o vėliau imama gydyti nuo psichozių žmogų, kuris šiaip jau visada pasižymėjo santūrumu?!.. Tarkim, jeigu ir pasireiškė padidintas ligonio sudirgimas po širdies šuntavimo operacijos, tai kodėl žmogaus psichika buvo slopinama vaistais, neįrašytais į ligos istoriją? Kodėl net nepasitarta su ligonio artimaisiais?.. Matyt, toks „gydymas“ – kriminalinis reikalas, kuris turėtų būti išsamiai tiriamas. Artimas šviesios atminties teisininko Kęstučio Čilinsko bendražygis akademikas Antanas KUDZYS išskirtiniame interviu LL bando praskleisti šios kriminalinės istorijos užkulisius.    

 

- Buvote vienas artimiausių amžiną atilsį advokato Kęstučio Čilinsko bendražygių, asmeniškai gerai pažinojote šį žmogų, tad sakykite – ar ne per anksti suskambo varpai šiam pasišventusiam kovotojui už teisinę, demokratinę valstybę, žmogaus teisių gynėjui? Jūsų nuomone, ar šį kartą tikrai nebuvo galima išvengti tokios skaudžios atomazgos?
- Mano asmeninė nuomonė būtų tokia: kiekvieną dieną laukiau, kad kažkas panašaus, ar netgi dar žiauriau, atsitiks su Kęstučiu Čilinsku. Kai mes kalbame apie tokius opius dalykus, man kyla klausimas: ar dar yra Lietuvoje tautiečių, piliečių, pasilikusių gyventi savo gimtinėje, kurių išprusimas būtų žmogiškas? Norėčiau pabrėžti žodį IŠPRUSIMAS, nes tai daugiau, negu išsilavinimas ar išsimokslinimas. Tik viską sudėję į krūvą mes galime daryti išvadą, jog žmogus yra išprusęs arba neišprusęs. Taigi, mano galva, tikrą žmogišką išprusimą turėjo advokatas Kęstutis Čilinskas. Galbūt, išprusimo pradą jis buvo paveldėjęs iš savo tėvų, gal nuo mamytės...
- Sakykite, ką bendro turi išprusimas, žmoniškumas su daug kam netikėta žymaus teisininko mirtimi?
- O gi tai, kad su šiuo žmogumi paskutinėmis jo gyvenimo dienomis, manau, buvo pasielgta nežmoniškai. Ir tai nėra paprastas atsitiktinumas, kadangi žmoniškumas Lietuvoje buvo pradėtas žudyti jau seniai, dar priespaudos metais, tiek vokiečių okupacijos metais, tiek ir vėliau... Juk žydų šaudymas tai buvo žmoniškumo likvidavimas, ne kas kita. O tarybiniais metais pasireiškęs NKVD siautėjimas, Stalino klika ir kiti, palaikiusieji rėžimą, - visi jie žudė žmogiškąjį pradą žmoguje. Tačiau jiems nepavyko likviduoti šaknų, kadangi tautoje visuomet buvo ir yra tokių žmonių, kaip Kęstutis Čilinskas, kurie priešinosi, nepasidavė visuotinam žmoniškumo naikinimui.
- Sutinku, jis nepasidavė, kovojo iki paskutinio atodūsio, bet ar nemanote, kad tie, kurie nepasiduoda žmoniškumo naikinimui, galų gale, patys yra sunaikinami? Labai tikėtina, jog būtent taip pasielgta ir Kęstučio Čilinsko „nugydimo“ atveju?
- Dar kartą sakau jums: kiekvieną dieną laukiau, kad su juo atsitiks kažkas ypatingai negero!.. Ar tai plyta ant galvos užkris, ar tai kur nors į duobę įkris arba... žolės lapu pasprings, kaip Kedys, o gal įbridęs iki kelių baloje prigers, kaip Ūsas... Aš visą laiką laukiau, kad kažkas panašaus atsitiks ir su Kęstučiu Čilinsku!.. 
- Dabar daug kalbama, diskutuojama, rimtų abejonių kelia slopinančių žmogaus psichiką stiprių vaistų – neuroleptiko haloperidolio  injekcijos prie lovos prirakintam K.Čilinskui, kurias paskyrė psichiatras, net nepasitaręs su artimaisiais?
- Šio klausimo esmė būtų tokia: įsivaizduokite, širdies chirurgijos skyriuje, reanimacijos palatoje guli žmogus po atliktos širdies šuntavimo operacijos, TAČIAU, nežinia kodėl, jį ten gydo ir slaugo psichiatras?!.. Ar jūs galite man tai paaiškinti?.. Sunku patikėti, bet peršasi vienintelė išvada - K.Čilinsko pooperacinės slaugos atveju viskas buvo atiduota į psichiatro rankas. Tai yra, visą tolesnio „gydymo“ tvarką nulėmė ne kardiochirurgas, o psichiatras!.. Tikrai nežinau, kieno valia buvo priimtas toks keistas, blaiviu protu sunkiai suvokiamas sprendimas.
Aš, kiek galėdamas, rūpinausi K.Čilinsko sveikata. Kreipiausi pagalbos į savo kolegą, žinomą kardiochirurgą, profesorių Vytautą Sirvydį ir šis maloniai sutiko padėti. Jis netgi pats, asmeniškai, rūpinosi ligonio savijauta, bet deja!.. Jo žodžiais tariant, V.Sirvydis man taip pasakė, jam paskambinus telefonu: „Klausyk, kolega, aš nesuprantu, kas čia darosi?!.. Dėl ko pas pacientą atsirado tokie keisti reiškiniai - staiga atsisakė dirbti abu inkstai, staiga visų organų veikla sutriko?..“
Jeigu net akademikas V.Sirvydis nesuprato, kas paskutinėmis dienomis darėsi su K.Čilinsku, tai iš kur man žinoti?.. Juolab, kad po sėkmingai atliktos širdies šuntavimo operacijos pacientas sveiko, jau ruošėsi vykti namo ir staiga... atsisako abu inkstai, atsisako visi gyvybiškai svarbūs žmogaus organai. Kodėl taip atsitiko, dėl kokių priežasčių – kas man galėtų išsamiai paaiškinti?..
Įsivaizduokite, pasaulyje žinomas kardiochirurgas V.Sirvydis sėdi reanimacijos palatoje, ligonio kojūgalyje, ir svarsto – nuo ko pacientui galėjo atsitikti toks staigus paūmėjimas, organų veiklos sutrikimas?!..
-  Reiškia, peršasi vienintelė išvada – buvo naudojami ne tiek psichiką slopinantys, kiek slaugomą ligonį žudantys vaistai?
- Aš paskambinau vienam gerai pažįstamam gydytojui iš Kauno, trumpai paaiškinau jam ligos istoriją ir kokios komplikacijos atsitiko Kęstučiui. Tada jis man taip pasakė: jeigu staiga išeina iš rikiuotės abu inkstai ir visi kiti organai, tai žmogus galėjo būti APNUODYTAS. Jis nepasakė, kad nunuodytas, bet apnuodytas!..
Pasirodo, žmogus gali būti apnuodytas perdozavus jo gydymui taikomus medikamentus arba naudojant visai ne tuos vaistus, kurie yra būtini, arba, tiesiog, apsinuodijama netinkamu maistu. Galbūt taip galėjo atsitikti ne iš blogos valios, o dėl kažkokios medikų klaidos, to aš nežinau. Bet man Kauno gydytojas aiškiai pasakė – pacientas buvo apnuodytas!..
Man keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad K.Čilinską gydė psichiatras, kurio vardo nežinau ir net nenoriu žinoti. Padariau viską, ką galėjau, bandydamas padėti mūsų gerbiamam ir mylimam Kęstučiui. Profesorius Vytautas Sirvydis – puikus širdies ligų specialistas maloniai sutiko pakonsultuoti šį atvejį. Mudu nuo seno esame geri kolegos. Tad prieš išskrisdamas į užsienį jis man telefonu pasakė: „AŠ NESUPRANTU, KAS ČIA DAROSI?!..”
Jeigu net akademikas V.Sirvydis, važinėjantis po pasaulį konsultuoti savo kolegų, atliekantis pačias sudėtingiausias širdies operacijas, prisipažįsta nesuprantantis, kas atsitiko ligoniui, tai kas gi tada gali suprasti ir paaiškinti?..
- Niekam ne paslaptis, kad mūsų šalyje net paprastų, eilinių piliečių telefoniniai pokalbiai yra paklausomi, jau nekalbant apie pasiklausimą ir sekimą tokio žinomo kovotojo su oligarchija, demaskavusio milijardinę LEO aferą, nepakantaus politinei korupcijai, koks buvo JDJ pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. O jeigu tokie sąžiningi, dori, gerai informuoti, išprusę žmonės oligarchinės valdžios įteisintai korupcinei SISTEMAI yra nereikalingi, labai tikėtina, kad kažkas „padėjo“ Kęstučiui Čilinskui iškeliauti Anapilin? 
- Tikrai negaliu šito teigti. Aš tiktai rūpinausi, kad jam būtų suteikta kvalifikuota medikų pagalba. Deja, nuo manęs nuslėpė, kad Kęstutį Čilinską gydė psichiatras ir dėl to aš esu labai nepatenkintas. Ne tik Vytautas Bakas, netgi kolega V.Sirvydis man nepasakė, kad K.Čilinskui vaistus išrašo ir jį gydo psichiatras. Tokio „gydymo“ pasekmės – tragiškos. Prieš kelias savaites Kęstutis pasijuto žymiai blogiau ir tada mes visi skubiai susirinkome,  tarėmės ką daryti, norint padėti pastebimai silpstančiam ligoniu. Net ir šio pasitarimo metu kolega Vytautas Bakas, nuolat lankydavęsis pas Kęstutį, nepasakė svarbiausio, kad jį stipriais slopinančiais vaistais „gydė“ psichiatras!..
- Matyt, kritišku momentu kažkas pabandė amžiams nutildyti žinomą žmogaus teisių gynėją Kęstutį Čilinską ir jiems tai kuo puikiausiai pavyko?..
- Vėliau aš išsiaiškinau, kad psichiatras kviečiamas pas ligonį tais atvejais, kai norima jį pagąsdinti, kad jis nutiltų, jeigu šis per daug burba, reiškia nepasitenkinimą. Nesu medikas ir nežinau, kas iš tikrųjų atsitiko. Gydytojas iš Kauno, geras inkstų ligų specialistas, kaip ir profesorius V.Sirvydis, širdies ligų specialistas, jie man aiškiai pasakė NESUPRANTANTYS, KODĖL VISKAS TAIP STAIGA KOMPLIKAVOSI?.. Praktiškai, po vienos nakties, iš vakaro suleidus K.Čilinskui kažkokius neva raminančius vaistus, o rytą jis jau neteko sąmonės, prasidėjo visų vidaus organų veiklos sutrikimas, funkcijų atsisakymas... Bet jeigu žinomi gydytojai, patyrę specialistai nesupranta, kas atsitiko K.Čilinskui, tai ko jūs manęs klausinėjate, iš kur aš galiu žinoti?!..
- Jeigu iškilo tiek daug neatsakytų klausimų dėl galimai netinkamos sunkiai sergančio ligonio slaugos, tai vis dėlto - kodėl nebuvo atliekamas tyrimas Kęstučio Čilinsko mirties priežasčiai nustatyti?        
- Nežinau, reikėtų būtinai išsiaiškinti. Tuo rūpinosi aktorius Regimantas Adomaitis. Jis norėjo, kad būtų atlikta ekspertizė, bet paskui staiga viskas buvo nutraukta, o velionis skubiai palaidotas. Man pačiam pasidarė silpna, bloga, aš pats esu ligonis, ir apie šitą reikalą daugiau nenoriu kalbėti...
- Jūsų nuomone, ką reiškia Lietuvai žymaus žmogaus teisių gynėjo, teisininko Kęstučio Čilinsko praradimas?   
 - Aš manau, kad Lietuvai žinomo teisininko Kęstučio Čilinsko, kaip žmogaus, praradimas sutampa su tam tikros epochos praradimu, kadangi tai atsitiko būtent tuo metu, kai mūsų šalyje iškilo visa eilė tautinių, ekonominių, dvasinių problemų. Ir štai šių įvykių šviesoje, sisteminės krizės akivaizdoje, mes netekome tokio Žmogaus!.. Man sunku net pagalvoti, ar čia pas mus kas nors greitai atsistatys?..
Dabar visa mūsų viltis (ir Kęstutis Čilinskas mielai būtų palaikęs šią idėją, jeigu tik būtų pakilęs iš ligos patalo!..) – ieškoti sąlyčio taškų su patriotiniu Lietuvos jaunimu, kurie padėjo vainikus Paneriuose, ant vadinamų Plechavičiukų kapo, karo metais sušaudytų vokiečių okupantų... Mums nesvarbu, kokie tai buvo okupantai, rudi ar raudoni, dabar svarbiausias uždavinys – nukreipti patriotinį jaunimą tinkama linkme. Tik šio jaunimo augime, jų pilietiškumo brendime – visa mūsų viltis. Daugiau mes neturime nieko, jokios kitos vilties, absoliučiai!..
Atkreipkite dėmesį, jeigu tik kažkas bando kovoti, priešintis, tuoj būna sudirbtas, nugydytas, pasamdžius kokį psichiatrą, arba būna dvasiškai sužlugdytas, nes kitaip šiandieninėje Lietuvoje, regis, ir būti negali!.. Dori, sąžiningi, išprusę žmonės naikinami mūsų šalyje, čia tokie niekam nereikalingi.
Įsivaizduokite, jeigu jie drįsta suorganizuoti tokį dalyką: atšventusį 75 metus akademiką Antaną Kudzį nori mesti iš Mokslų akademijos. Seimas jau paruošė naują Mokslų akademijos statutą, kuriame sakoma, jog sulaukęs 75 metų amžiaus žmogus negali būti akademiku. Suprask, A.Kudzys jau visiškai kvailas, sulaukęs 75-erių, todėl netenka akademiko vardo. Tai dar gerai, kad neseniai išleidau savo knygą, kurioje išvardinti mano moksliniai darbai, paskelbti pastaraisiais metais. Šią knygą galiu pateikti ne tik Seimui, bet ir dar toliau nuvyksiu, jeigu tik reikės... Kodėl jie užsigeidė išmesti mane iš Mokslų akademijos? Ar todėl, kad mano vietoje galėtų atsisėsti koks nors konservatorius, tarkim, Mantas Adomėnas, ar koks nors kitas jiems lojalus bendrapartietis?.. Tiesiog siaubas, kas čia pas mus darosi, jokio žmoniškumo, jokios pagarbos mokslui!..  
- Manyčiau, jog garbaus amžiaus akademikas Antanas Kudzys yra ignoruojamas oligarchinės valdžios klerkų bei šalį valdančių politikos funkcionierių tik todėl, kad pernelyg doras, sąžiningas, nebijantis rėžti tiesą į akis?..
- Esu vienintelis iš Mokslų akademijos narių, atšventęs keturis garbingus jubiliejus: 70 – 75 – 80 – 85 – erių metų, ir iki šiol ne tik neturiu jokio valstybinio apdovanojimo, nei lapelio ar kokio nors ženklelio!.. Niekas net nesiteikė ateiti, pasveikinti, absoliučiai niekam tai nerūpi. Jiems tokie žmonės nereikalingi, jais norima kuo greičiau atsikratyti. O jeigu negali kitaip atsikratyti, tai tada sugalvoja keisti Mokslų akademijos statutą - esą sulaukęs 75 metų žmogus negali būti akademiku!..
Stebiu ir stebiuosi, kaip dori, sąžiningi žmonės iš visur pas mus yra išstumiami. Akademikas Zinkevičius, vienmetis su manimi, jis dabar tyli, nes gavo ordiną. Labai garbingas, daug nusipelnęs Lietuvai žmogus, nuolankiai tyli ir nebekovoja. O kodėl jie visi tyli? Kodėl tik aš vienas kovoju?.. Kol kas dar delsiama patvirtinti naują MA statutą, matyt, jie kažko bijo, sėdi užsisklendę savo baimėje... Tuo tarpu užsienyje akademikais skiriami žmonės, sulaukę 75-erių, už didelius pasiekimus moksle. Tiktai pas mus viskas atvirkščiai daroma, kažkas sugalvoja kokią nors nesąmonę, kuri, anksčiau ar vėliau, „įteisinama“.
Jeigu žmogus išsilavinęs, daug žino savo srityje, gerai informuotas apie tai, kas vyksta Lietuvoje, tai jam iš karto keliama sąlyga – turi būti su jais, padlaižiauti valdžioje esantiems. Bet kadangi aš nesiruošiu niekam padlaižiauti, tai norima manimi kuo greičiau atsikratyti. 
- Pradžioje, kol teisininkas Kęstutis Čilinskas, būdamas Seimo nariu, garsiai neprabilo ir nedemaskavo 2K korupcinio LEO sandorio, A.Kubilius kalbėjo esą  „Lietuvai reikia dešimt Čilinskų!..”. Bet kai tas pats Čilinskas 2K projekto „architektams“ - Kirkilui ir Kubiliui pasakė, jog niekam nedera vogti iš valstybės milijardinės vertės energetinio kapitalo, kai tik pasiūlė alternatyvų projektą naujos Atominės elektrinės statybai, tada jis tapo nebereikalingas. Matyt, toks žmogus tapo rimta kliūtimi korupcinei SISTEMAI, todėl privalėjo būti eliminuotas, kaip per daug žinantis, viešumo nevengiantis oponentas?
- Taip jau yra ir mes čia nieko negalime padaryti!.. Gyvename valstybėje, kurioje stambaus masto aferos, „įteisintos“ politinės korupcijos ir oligarchinės valdžios pastangomis, lieka iki galo neišaiškintos, neištirtos. Kam tada Lietuvai reikalingos specialiosios tarnybos, jeigu jos deramai neatlieka savo pagrindinių funkcijų, negina visuomenės interesų?.. Kodėl klausomasi telefoninių  pokalbių tų, kurie niekuo neprasikalto, bet kovoja už teisingumą?
Įsivaizduokite, kai tik sūnus atvažiuoja iš Japonijos, tuoj pat nustoja veikti mano namų telefonas, nes prie linijos pasijungia pasiklausymo tarnybos. Kai sūnus išvažiuoja, telefonas vėl veikia. Žmonės ėmė skųstis, kad negali man prisiskambinti. Iškviečiau meistrą, jis patikrino liniją ir pasakė: „Pone, taigi reikėjo man pasakyti, kad toks ypatingas esate. O aš čia vargstu kelias valandas, ieškodamas tariamo gedimo... Negi nesuprantate, atvažiavo jūsų sūnus iš Japonijos, kažkam tai parūpo, linija blokuojama...“. Štai kodėl aš girdžiu, kaip kažkas čirškia-pirškia telefono ragelyje ir tiek, susikalbėti neįmanoma. Tai, sakykite man, kokioje šalyje mes gyvename?..
- Atrodytų, jog mes gyvename demokratinėje, nepriklausomoje ES šalyje, o iš tikrųjų?..
- Taip, nepriklausomoje ir demokratinėje, tačiau vos tik čia atvyksta mano sūnus iš Japonijos, telefonas neveikia, jam išvykus - linija vėl „pasitaiso“.  Ką daugiau bepridurti? Komentarai nereikalingi, ir taip viskas aišku. Jeigu žmogaus laisvė, jo teisės bet kokiu pretekstu ir bet kada  gali būti suvaržomos, jei niekas už tai nėra atsakingas, tai kokia čia pas mus demokratija?!..
- Ko gero, šia tema jums teko nemažai diskutuoti ir su amžiną atilsį advokatu K.Čilinsku? Tokiems dalykams šis principingas kovotojas už teisine, demokratine valstybę nebuvo abejingas iki paskutinio atodūsio...
- Beje, kalbant apie K.Čilinsko „nugydimą“ psichiką slopinančiais vaistas, mane labai nustebino epizodas, kai vienas iš artimųjų vėlai vakare atėjo aplankyti reanimacinėje palatoje gulintį Kęstutį ir pamatė seselę, nešančią švirkštą su vaistais, kuriuos ši ketino suleisti ligoniui. Ta seselė buvo sustabdyta, norint išsiaiškinti, kokiais vaistais gydomas visiškai nusilpęs ligonis. Paaiškėjo, jog K.Čilinskui leidžiamų žmogaus psichiką slopinančių vaistų dozė net 10 kartų padidinta!.. Deja, budintis gydytojas ne daug ką tegalėjo paaiškinti, o visas šis reikalas taip ir buvo užgesintas, nei tada, nei vėliau neištirtas iki galo. Kas dabar galėtų paneigti, kad tie patys vaistai dešimt kart padidinta doze vėliau nebuvo suleisti K.Čilinskui?!.. Reiškia, eilinė medicinos seselė gali suleisti pacientui ypač kenksmingus vaistus, o kas dėl to kaltas, kad ligoninėje buvo numarintas žmogus – taip ir nebus nustatyta.
O juk po sėkmingai atliktos širdies šuntavimo operacijos žmogus jau sveiko, rengėsi išeiti iš ligoninės, bet atsitiko taip, kad tuo metu jis gulėjo vienoje palatoje su kaimynu, kurio niekas iš gydytojų neprižiūrėjo. Šis guli, kaip pagalys, merdi ir niekam tai nerūpi. Tada K.Čilinskas, prieš išeidamas iš ligoninės, matyt, nutarė išrėžti gydytojams pamokslą ir paklausti jų, kodėl jie taip neatsakingai elgiasi su savo pacientais. Sakoma, gydytojų atsakomoji reakcija buvo tokia – jie „diagnozavo“, kad K.Čilinskas šioje situacijoje reagavo, kaip psichas, ir todėl iškvietė jam psichiatrą. Na, o šis, ilgai nedvejodamas, ėmėsi „darbo“ ir išrašė gana stiprius, psichiką slopinančius vaistus...
- Atrodo, pagaliau išsiaiškinome, kodėl ir kokiu būdu buvo „nugydytas“ 65-erių metų žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas, lemtingu momentu bandęs „advokatauti“ vienoje palatoje su juo gulinčiam merdinčiam ligoniui?
- Jau sakiau, vieni žmonės Lietuvoje miršta, paspringę žolės lapu, kiti prigeria baloje, įbridę iki kelių, o Kęstutis Čilinskas numirė, kaip kvailys. Kur tai girdėta?!.. Jis tiesiog buvo numarintas, kaip psichas!.. Jam todėl ir leido tokius stiprius slopinančius vaistus, nes kitokie esą nebuvo pakankamai efektyvūs. Kuo visa tai baigėsi – mes visi gerai žinome...    

 

 

                                                                                               Laisvas laikraštis



Jūsų vardas:
Komentaras: