lt en

Penktadienis, 2011 Kovo 04

Juozas IVANAUSKAS

„Akistata“ - Kristupas Krivickas: „Kauno pedofilijos byloje kova jau laimėta, vienareikšmiškai!..”        

 

Paaiškėjus, jog Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Rasa Tunkevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) reikalaudama nutraukti TV3 televizijos transliacijas dėl žurnalisto Kristupo KRIVICKO laidoje „Akistata“ tariamų pažeidimų, vasario 21 dieną žiniasklaidoje ir netgi pačioje Generalinėje prokuratūroje kilo nemenkas sąmyšis dėl akivaizdaus neproporcingumo, taikant teisines sankcijas vienam populiariausių Lietuvoje televizijos kanalui. Pasak Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių atstovės V.Žemaitytės, raštas LRTK buvo išsiųstas dar sausio 24 dieną, reaguojant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės kreipimąsi, kuriame prašoma „imtis priemonių dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo nesilaikymo televizijoje TV3“.

 Kilus ažiotažui dėl odiozinės personos, aršios vaiko teisių gynėjos E.Žiobienės metamų kaltinimų K.Krivicko laidai „Akistata“ bei gresiančių sankcijų TV3 kanalui, LRTK administracijos direktoriui N.Maliukevičiui beliko tik patvirtinti, jog Generalinė prokuratūra sausio 28 dieną kreipėsi į komisiją su prašymu sustabdyti TV3 licencijos galiojimą.

Reaguodama į tai, TV3 žinių tarnyba išplatino pranešimą spaudai -Nesugebantys dirbti prokurorai užsimojo uždaryti TV3 televiziją“, kuriame teigiama, jog Generalinės prokuratūros kreipimasis į LRTK dėl "Akistatos" susijęs su tuo, kad pastaroji laida „negailestingai kritikavo prokurorų nesugebėjimą tirti D.Kedžio ir kitas rezonansines bylas. TV3 televizija iš valstybės tarnautojų ir kitų viešų asmenų ir iki šiol girdėjo grasinimus sužlugdyti. Suprantame, kad ne vienai politinei ar verslo grupei nepriklausanti bei neparsiduodanti televizija trukdo ramiai gyventi ir plėtoti įtakas. Tačiau stebina, kad klanų interesams ėmė tarnauti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra“. Minėtame pranešime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prokurorė R.Tunkevičienė, pasirašiusi kreipimąsi į LRTK, „dėl žinių ir supratimo stokos nesugebėjo pritaikyti sveiko proto ir proporcingumo principo“, kadangi laida „Akistata“ rodoma tik 45 minutes per savaitę, o TV3 transliuoja ne mažiau kaip 130 valandų per savaitę.

Reaguodamas į viešosios opinijos nuomonę bei susipažinęs su bylos medžiaga generalinis prokuroras D.Valys vasario 21-osios vakarą atšaukė jam pavaldžios  prokurorės R.Tunkevičienės prašymą laikinai sustabdyti TV3 licencijos galiojimą: "Manau, kad prokurorės reikalaujama poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga nustatytiems įstatymų pažeidimams, todėl atšaukiu prokurorės prašymą", - spaudos konferencijoje pareiškė D.Valys.

 

 

 

- Kaip galėtumėte  pakomentuoti Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės Rasos Tunkevičienės kreipimąsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu nutraukti TV3 televizijos transliacijas dėl laidoje  „Akistata“ neva pastebimų vaiko teisų pažeidimų?

- Aš tikiu, kad šis išsišokimas ir akibrokštas viso labo tebuvo žemesnės grandies prokurorės R.Tunkevičienės nesusivokimas, kaip reikia taikyti valstybės jai deleguotas galias, o taip pat savo kompetencijos ribų viršijimas bei teisinis neišprusimas. Norisi tikėti, kad tokia yra tiesa, o ne kažkieno nurodymas persekioti mus visomis įmanomomis priemonėmis, siekiant susidoroti su TV3 laida „Akistata“, kuri daugybė kartų labai aštriai yra kritikavusi prokuratūros darbą, pasižymėjo Kauno pedofilijos byloje bei kitose rezonansinėse bylose, ir tikrai nežada sustoti.

Vienas svarbiausių prokurorės motyvų nutraukti TV3 televizijos veiklą - faktai, kad laidoje „Akistata" daug kartų buvo atskleista Kedžio istorijoje dalyvaujančių nepilnamečių bei jų globėjų tapatybė - peržengia bet kokias sveiko proto ribas. Nes šioje istorijoje dalyvaujančių asmenų tapatybė buvo atskleista dėl aplaidžios prokurorų ir policijos veiklos. Šie vardai ir pavardės ne kartą buvo pakartoti viešai, taip pat ir Seimo posėdžių salėje ir yra visiems žinomi. Todėl tokio pažeidimo kvalifikavimas reiškia, jog prokurorai yra praradę sveiką protą ir nuovoką, yra atitrūkę nuo visuomenės ir gyvena uždaroje sistemoje.

Aš vis tiktai noriu tikėti, kad tai nebuvo įspėjimas laisvai žiniasklaidai, tarkim, kaip kokioje Rusijoje verslininko Chodorkovskio įkalinimas ar įspėjimas visiems verslininkams dėl totalaus paklusnumo valdžiai. Tikėkimės, jog tai nebuvo įspėjimas Lietuvos žiniasklaidai, pasirinkus mus kaip simbolį, teisėsaugos sankcijomis parodyti kas gresia ir kitiems žurnalistams.

- Tačiau žinių laidoje buvo labai aiškiai pasakyta - Generalinė prokuratūra siekia uždaryti TV3 kanalą?..

- Pats faktas tikrai buvo, bet aš kalbu ne apie tai. Ir nors dabar pakito to fakto kvalifikacija, tačiau yra žinoma, kad Generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į LRTK prašydama sustabdyti licenziją TV 3 televizijai. Todėl ir kilo visas šis skandalas. Gan logiška, kad kilo didelis triukšmas. Būtų nenormalu, jeigu nekiltų jokio triukšmo. Nieko nekilti gali tiktai absoliučios diktatūros, Afrikos ar artimųjų Rytų šalyse. O mūsų protestas kilo kaip normalioje Europos Sąjungos valstybėje. Tiek kolegos žurnalistai, tiek visuomeninės pilietinių teisių gynimo organizacijos labai aiškiai pasisakė dėl šio prokuratūros darbo akibrokšto. Todėl  labai greitai, generaliniam prokurorui D.Valiui prisiėmus asmeninę atsakomybę, neadekvatus prokurorės R.Tunkevičienės sprendimas buvo atšauktas.

Man vis tiktai džiugu, kad surėmus pečius su kolegomis ir visuomene, su skaitytojais ir žiūrovais, kurie rašė tūkstančius palaikančių komentarų internete,   viešai pasisakė prieš šį precedento neturintį prokuratūros bandymą uždaryti TV3 kanalą, mes laimėjome. Džiaugiuosi, kad mums drauge pavyko šią situaciją išspręsti taip, kad daugiau, bent jau artimiausiu metu, nieko panašaus nebepasikartos. Ir aš labai to tikiuosi!..

Manau, čia lygiai taip, kaip kažkada dėl žodžio laisvės pasiaukojo „Respublikos“ žurnalistas Vitas Lingys. O ta kaina, be abejo, buvo labai didelė. Savo gyvybės kaina V.Lingys apsaugojo žiniasklaidą, tiesos žodį, daugybę savo kolegų. Jam žuvus kilo toks didelis rezonansas Lietuvoje, kad buvo mestos valstybės pajėgos ir suduotas triuškinantis smūgis kriminalinėms struktūroms.

 Dabartinis precedentas, aišku, ne žudanti kulka, bet lyg tolimas aidas tų laikų, kai buvo siekiama užčiaupti tiesos žodį ir pažaboti žiniasklaidą. Dabar tik visokiais prokuratūros raštais rašteliais buvo bandoma nutildyti „Akistatą“, tačiau, kaip matome, visuomenės atsakas buvo pakankamai stiprus ir aiškus, kad ateityje tokie teisėsaugos veiksmai teisinėje valstybėje būtų negalimi ir netgi turėtų būti baudžiami. 

- Trakim, kažkas iš prokuratūros darbuotojų viršijo kompetencijos ribas, todėl ir įvyko toks kurioziškas išpuolis prieš TV3 kanalą. Tačiau kam labiausiai kliūna „Akistatos“ atliekamo žurnalistinio tyrimo laidos, nušviečiančios Kauno pedofilijos bylos užkulisius? Kas, jūsų nuomone, labai nenori, kad teisingumas ir tiesa Lietuvoje skleistųsi?

- Aš pasakysiu paprasčiau. Galiu įvardinti kai kuriuos asmenis, kuriems užkliuvo „Akistatos“ laidos. Jos užkliuvo buvusiam generalinio prokuroro pavaduotojui A.Kliunkai. Bet visa tai užkliuvo jam ne todėl, kad jis yra, tarkim, marsietis arba koks nors pedofilų klano statytinis teisėsaugos sistemoje. A.Kliunkai Kauno pedofilijos bylos viešinimas kliuvo todėl, kad jis 30 metų dirbo tyliai ramiai, be jokių problemų ir kritikos atidarinėdavo baudžiamąsias bylas, jas uždarinėdavo, kaip jam atrodydavo reikia, kaip jam su kolegomis susiklostydavo vienos ar kitos bylos tyrimas, kaip jiems atrodydavo patogiau. Be abejo, prokuroras A.Kliunka kovojo su nusikalstamumu. Ir staiga, kai tas nusikalstamumas lyg ir pažabotas arba perėjo į kitokį lygmenį, jo įprastoje terpėje, jo baseine įsiveisė krokodilas - žiniasklaida, kuri ėmė vaikyti patį A.Kliunką po tą baseiną. Ypatingai Kauno pedofilijos istorijoje prokuroras A.Kliunka siekė, kad jam niekas netrukdytų surinktus įrodymus dėlioti taip, kaip jis nori arba kaip supranta, net nebūtinai pagal kažkieno užsakymą.

Dabar jau nesunkiai galiu įsivaizduoti, kad didžiausią nerimą ir pavojų pajuto teisininkų klanas, susidedantis ne iš absoliučiai visų teisėjų, o tik tam tikros grandies senosios gvardijos pareigūnų. Kaip žinote, nuo senų laikų veikia užmegzti tam tikri ryšiai tarp teisėjų, prokurorų, specialiųjų tarnybų darbuotojų. Ir kai ši grandis pradėjo trūkinėti, kai po Prezidentės raginimo bei patirto visuomenės spaudimo klanas neteko vieno, kito, trečio, ketvirto įtakingo pareigūno Kauno pedofilijos bylos akivaizdoje, jie pasijuto pažeidžiami, sunerimo, kad vieną gražią dieną kažkas ims ir paklaus jų: o ką tu padarei, kad šitas nusikaltimas būtų ištirtas? O gal, kaip įprasta, darei, ką norėjai, ir dabar jokios atsakomybės neprisiimi?..

Ir staiga žiniasklaida, visuomenės vardu, pradėjo iš jų reikalauti ATSAKOMYBĖS.

Viešumas tai, visų pirma, atsakomybė. Mes gi neklausiame, tarkim, pono A.Kliunkos, kodėl jis į darbą vaikšto be kepurės. Mums nesvarbu, nei ką jis valgo, nei su kuo miega, netgi ką jis geria, jeigu tai nėra susiję su prokuroro darbu ir dėl to jis nėra pažeidžiamas. Štai kam labiausiai kliuvo, kliūna ir klius laida „Akistata“ tol, kol nebus galutinai perlaužtas teisėsaugos klano stuburas!..

Generalinio prokuroro D.Valiaus surengta spaudos konferencija, naujai paskirto pavaduotojo T.Staniulio atsistatydinimas, prokurorų profsąjungos įkūrimas rodo, kad prokurorai pagaliau pajuto tai, ką visada, jau senų senovėje turėjo jausti – nerimą ir baimę dėl savo posto!.. Manau, būtent tokia turėtų būti nuolatinė kiekvieno prokuroro būsena. O gerai atliekamu darbu ir pasiektais rezultatais jisai turi garantuoti savo darbo vietą. Tik tada prokuroras jaučiasi puikiai, kai gali ateiti į spaudos konferenciją pakelta galva ir sakyti: štai mano atlikto darbo rezultatai, aš esu geras prokuroras. Matote, kiek visko padariau, ir neturiu ko slėpti nuo visuomenės.

Manau, būtent tokia nauja teisėsaugos sistema turėtų būti sukurta Lietuvoje. O ne kažkokia uždara, vidinė, klaninė, grindžiama šešėliniais ryšiais, išgertuvėmis po darbo, ar buvusiais bendrakursiais paremta grupuotė, kuri iš principo visą teisingumą iki šiol laikė savo rankose. Pradedant teisėjais, net advokatų korpuse susidūriau su didžiule problema, kai advokatai, baimindamiesi, jog ateityje tai gali pakenkti jiems bendradarbiauti su teisėjais, tam tikromis aplinkybėmis nesiima mūsų ginti.

- Beje, kalbant apie A.Kliunką ir kitus aukštus teisėsaugos pareigūnus, viename LL interviu ekspertai.eu lyderis A.Nakas teigė, jog Generalinė prokuratūra - kriminalinio pasaulio buferis. Ar pritartumėte tokiam požiūriui?

- Matyt, sakydamas buferis jisai turėjo omenyje, kad prokuratūra kažką dengia. O aš pasakysiu, kad taip nemanau. Manau, kad prokuratūra yra visuomenės buferis nuo nusikalstamo pasaulio. Kito buferio nėra, nebuvo ir nebus. Bet tam tikri prokuratūros, kaip sistemos, tarnautojai, tiek senos, tiek ir iš naujos prisitaikėlių gvardijos, jie suformavo tokią ydingą sistemą, kurioje tvarkosi kaip nori ir yra niekam neatskaitingi.  Taip jau yra, jie pagal savo supratimą saugo visuomenę nuo nusikalstamumo, pagal savo supratimą kovoja su jiems kenkiančiais, pagal savo supratimą atlieka pareigas. Jie nėra nusikaltėliai, jokiu būdu. Tačiau šiuo metu veikianti forma teisėsaugos struktūroje įgalina atsirasti vėžiui pačioje prokuratūroje!..

 Atsiradus įtartiniems tarpusavio ryšiams bei galimybėms tyliai, ramiai manipuliuoti faktine bylos medžiaga, nesant pakankamo viešumo, atrodo viskas lyg ir teisėta. Tada jie gali lengvai manipuliuoti, vilkinti ikiteisminį tyrimą, kažkam sumažinti arba kažkam padidinti atsakomybę, kažkur su kažkuo susitarti, kažką iškeisti, kažkur kažko „nepamatyti“ ir tuo pat metu jaustis visiškai saugūs.

Ar matėte nuteistą nors vieną prokurorą?.. Nebent kavinėje kas nors padėtų jam kyšį ant stalo ir nufilmuotų, tai tada nėra kaip išsisukti nuo atsakomybės. Bet kur jūs matėte didelėje teisėsaugos sistemoje nubaustą prokurorą? Sugaunami policininkai, medikai, politikai, žurnalistai – visi jie blogi, tik prokurorai – dievai!..

 Tokia sistema turi atrasti savyje jėgų išsivalyti. Manau, tai tiesiog neišvengiama - sistema išsivalys, išpūliuos ir ateityje tokių problemų nebus. Čia nereikia nieko demonizuoti nei skelbti, kad valstybė pavojuje, kadangi klanai ir mafija užvaldė Lietuvą. Taip tikrai nėra. Na, o teisėsaugos sistema turėtų apsivalyti ir aš tikiku - ji apsivalys.  

- Neskaitant A.Kliunkos, kokiems dar prokurorams labai nesinori, kad teisėsaugos sistema iš tikrųjų apsivalytų ir iš esmės  atsinaujintų?

- Žinoma, galėčiau įvardinti ir kitus prokurorus – Kauno apygardos vyr. prokurorą Kęstuti Betingį, buvusius generalinio prokuroro pavaduotojus G.Jasaitį, Barkauską – tai žmonės, kurie naujos tvarkos buvo paliesti, pajudinti ar net pašalinti iš sistemos. Na, o tokie prokurorai, kaip R.Šileika, J.Laucius, Dūda, galima sakyti, yra prokuratūros „žvaigždės“ - šoumenai.

Užsienyje tokių pavyzdžių daugybė. Tarkim, koks nors JAV prokuroras, išėjęs į viešumą, visada daro šou, todėl kad jo pareigos leidžia spręsti žmonių likimus. Prokuroro pareigos leidžia jam valstybės poziciją reprezentuoti. Kaip jis nuspręs, taip ir bus. Jeigu prokurorui pasirodys, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas, reiškia buvo. Ims ir surašys kaltinamąjį aktą.

Kiekvienas prokuroras gali rasti būdą taip surašyti kaltinamąjį aktą, kuris  patvirtintų, jog buvo kilęs Kauno pedofilijos skandalas arba atvirkščiai – atseit nieko čia nebuvo. Pastaruoju atveju neatsiras jėgos, kuri galėtų paklausti prokuroro: o kodėl tu nesurašei kaltinamojo akto?.. Bet kada prokuroras gali pasakyti, kad nerado nusikaltimo sudėties duotose aplinkybėse. Deja, niekas tokio prokuroro nebeprivers pakeisti savo nuomonę, net teismas negalės to padaryti!.. Teismas gali tik paprašyti prokuratūrą atnaujinti bylą. Prokuroras atnaujins ikiteisminį tyrimą ir vėl konstatuos, kad nerado nusikaltimo sudėties. Štai ir viskas, jokių kitų variantų daugiau nėra.

Todėl aš ir sakau, kad mūsų šalies prokurorai iš tikrųjų jaučiasi pusdieviais. Įsivaizduokite, tokią galią laikant savo rankose ir tuo pat metu nesusilaukiant jokios kritikos, nejaučiant pavojaus, kad tu gali netekti darbo, nesant pakankamo viešumo, toks prokuroras metų metais gali sėdėti nepajudinamas senojoje teisėsaugos sistemoje ir jaustis tarytum koks pusdievis!..

Tačiau dabar visa ta senoji sistema staiga pradėjo klibėti. Štai jums ir pirmoji reakcija, prašom!.. Manau, tai normalu. Ir toliau sistema drebės, klibės, bet pasveiks, kaip nuo gripo. Juk paprastai, kai pakyla temperatūra, ligonis ima drebėti, purtytis, prakaituoti, kol galų gale  pasveiksta...

- Tikrai manote, kad viešumas, žiniasklaida gali padėti klaninei, korumpuotai teisėsaugos  sistemai „pasveikti“?

- Žiniasklaida ir viešumas gydo. Tai yra antibiotikas, kurį priverstiniu būdu dabar leidžiame prokurorams. Čia svarbu ne tik žiniasklaida, bet ir pati visuomenė, kuri savo laikysena, vienaip ar kitaip, reaguoja į tai, kas yra viešinama. Pavyzdžiui, jeigu žiniasklaidoje būtų paskelbta serija straipsnių ir būtų parodyta serija laidų, o visuomenė sakytų – kodėl jūs čia kabinėjatės prie gerų žmonių, tai niekas net nepasikeistų. Taigi, šiuo atveju svarbu ne žiniasklaida, kadangi ji atlieka tiktai tarpininko vaidmenį. Mes esame visuomenės įrankis, temperatūros indikatorius. Žiniasklaida suveikia kaip termometras, kuris parodo, kad teisėsaugos sistema karščiuoja, serga. Tada visuomenė sako prokurorams, kad nebenorime šitaip gyventi. Mes tik atspindime daugumos nuomonę, štai ir viskas. Visuomenei reaguojant prokurorai pradeda jausti, kad čia kažkas ne taip ir būtinos esminės permainos sistemoje.

- Bet juk  ne veltui sakoma, jog žiniasklaida – ketvirtoji valdžia?

- Vien tik žiniasklaida revoliucijos nesukels. Ketvirtoji valdžia tai visuomenė. Bet žinote, kas blogiausia? Visuomenė, piliečiai turėtų būti pirmoji valdžia, o dabar ji yra tik ketvirtoji, deja. Atstovaujama žiniasklaidos visuomenė teturi vienintelę valdžią - ketvirtąją. O pirmoji, antroji, trečioji valdžios yra išdalintos kitiems. Joms įtakos visuomenė neturi netgi per rinkimus.

- Berods, ir jūs gana  skeptiškai vertinate Lietuvoje veikiančią rinkimų sistemą?..

- Kokie čia pas mus rinkimai, visame pasaulyje jie vienodi. Demokratija - pati geriausia diktatūros forma!.. Visi įsivaizduoja, kad yra laisvi rinktis, o iš tikrųjų pasirinkimas yra to paties oligarcho skirtingai finansuojamos partijos, skirtingi veidai, nors jų tikslai visada vienodi. Pavyzdžiui, Vašingtone vidutinio lygio valdininkai užima atsakingus postus, formuoja gynybos politiką ir joks naujai išrinktas prezidentas JAV užsienio ir vidaus politikos neapvers aukštyn kojom.

Lygiai taip pat ir Lietuvoje. Yra nusistovėjusi sistema, keičiasi veidai, kažkas balsuoja, pribalsuoja, bet iš principo niekas pačioje sistemoje nesikeičia. Tokia yra sistemos prigimtis, ji ir negali keistis.

- Reiškia, kol  piliečiai nesukils, tol niekas Lietuvoje ir nepasikeis?

- Nereikia kalbėti apie piliečius. Viskas čia gerai. Turime laisvę, turime nepriklausomybę. Galime kalbėti, galime rašyti. Tai ir darome. Piliečiai gyvena, turi galimybę užsidirbti, pasišildyti, pavalgyti. Viskas gerai. Kurkime pridėtinę vertę. Daktarai - geriau gydykim pacientus, tobulėkim, kelkime savo kvalifikaciją. Žurnalistai  - darykime mažiau klaidų, mažiau meluokim. Visose srityse būtina kelti kvalifikaciją, kurti pridėtinę vertę. Tegul ten politikai murkdosi, jokių problemų. Ir finale mes sukursime geresnę Lietuvą. O politikai... Man, pavyzdžiui, jeigu prisnigo ant kelio, tai aš imu kastuvą, nusikasu ir tiek. Joks politikas neateis ir nenukas. Pats nusikasiau ir gyvenu geriau...

- Beje, kalbant apie politikus ir valdžią, šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius savo paskutinėje kalboje Mokslų akademijoje akcentavo, jog Lietuvą valdo tie, kas turi pinigų...

- Visiškai teisingai. Tie, kurie turi pinigų, valdo ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį! Taip jau yra, tokia valdžios prigimtis: galia gimsta iš turėjimo, iš turto, iš resursų. Netgi taip galima sakyti.

 Viso pasaulio geopolitika laikosi ant išteklių. Kiek valstybėje yra gyventojų, darbo jėgos, ir kiek valstybėje yra natūralių gamtos išteklių – naftos, deimantų, urano, aukso, dujų ir panašiai, nuo to viskas priklauso. Jeigu valstybė užima didžiulę teritoriją, turtingą gamtos  ištekliais, tada dvigubas efektas. Kinija gamtos išteklių nedaug teturi, bet už tai turi labai didelę, dinamišką darbo jėgą. Norvegija – maža šalis, bet už tai turi neribotus naftos ir dujų išteklius, gyvena gerai, valdo ką nori. JAV užima didžiulę teritoriją, turi daug gyventojų, bet neturi savo išteklių, todėl privalo kovoti kitose šalyse, kad užsitikrintų sau energetinius resursus, naftos ir dujų. Viso pasaulio karai ir revoliucijos kyla iš didžiųjų jėgų, didelių pinigų, iš gamtos išteklių dalybų, jų perskirstymo ir panašiai. Lietuvoje viskas vyksta taip pat, tik mažesniu masteliu.

- Bet ar galite paneigti partijų politinę atsakomybę prieš Tautą ir valstybę, atsakomybę už sukeltą  krizę bei šalies vystymosi raidą?

- Aš nenoriu politikuoti. Kokia atsakomybė?.. Atsakomybė yra baudžiamasis kodeksas, kuris visiems vienodas. Tokią atsakomybę kažkaip tai galima pritaikyti. Aš čia nematau jokios problemos. Galų gale, yra žiniasklaida, kurios pagalba visuomenė ginama. Žiniasklaida yra įvairi. Vieni leidiniai vieniems labiau palankūs, kiti – kitiems. Aš visada perku visus laikraščius, pradedant laisvu ir baigiant nelaisvu, visą spektrą. Taip pat stebiu interneto portalus, žiūriu įvairiais televizijos programas, pradedant Rusijos, baigiant JAV. Apskritai domiuosi žiniasklaida nuo Šiaurės iki Pietų ir nuo Rytų iki Vakarų. Tokiu būdu susidarau pilną vaizdą apie tai, kas vyksta pasaulyje, ir galiu turėti savo nuomonę.    

- Prokurorai ne kartą viešai pripažino, kad reikalinga politinė valia, norint ištirti tokias stambaus masto korupcines aferas, kaip LEO, VEKS ir daugybę kitų rezonansinių nusikaltimų. Ar nemanote, jog būtent tokios tvirtos ir principingos politinės valios pernelyg dažnai stinga Lietuvoje?

- Tikrai negaliu komentuoti politinės valios, nes aš politikoje nedalyvauju. Aš nekuriu politinių laidų ir nesiruošiu jų kurti, nesiruošiu dalyvauti toje politikoje. Mano politika yra mano šeima ir mano namai. Ir mano darbas. Štai mano politika!.. Mano politika -  gerai, sveikai, ramiai gyvent ir kitiems netrukdyt. Tiek žinių. Aš savo darbą mėgstu, savo darbą dirbu ir jį išmanau. Darau taip, kaip man pavyksta. Jeigu mano darbą vertina ir tam tikrais kritiniais momentais mus palaiko visuomenė, tuo labai džiaugiuosi. Vadinasi, mes nusipelnome žmonių pasitikėjimo. Tik taip galiu pakomentuoti jūsų užduotą klausimą.

Mes, žurnalistai, turime pakankamai valios, ryžto, energijos ir profesionalumo tęsti savo darbus, atlikti žurnalistinius tyrimus, viešinimus. Tai mes ir darysime. Jeigu tokiu būdu padedame valstybei gyventi geriau ir jai sveikti, valio!..

- Grįžtant prie klaninės teisėsaugos pareigūnų marinamos Kauno pedofilijos bylos, kuriai nušviesti paskyrėte ne vieną „Akistatos“ laidą. Ar matote kažkokias prošvaistes tamsaus tunelio gale?

- Kauno pedofilijos byloje kova jau laimėta, vienareikšmiškai!..   

- Įdomu, kaip galėtumėte pagrįsti nuomonę apie tariamą pergalę pedofilijos byloje?

- Savo nuomonę aš pagrįsiu. Likimo ar ne likimo pirštas, kad pagrindinis kaltininkas A.Ūsas iškeliavo pragaran ir dega pragare. D.Kedžio manymu, kaltas dėl jo dukrelės vargų ir bėdų teisėjas J.Furmanavičius – jau amžiną atilsį. L.Stankūnaitė – saugoma de jure, o de facto jinai yra įkaitė, ji yra kalinė savo minčių, melo, visuomenės atstūmimo. Ir dabar ji visą tą laiką kali ir kalės dar labai daug metų. Lietuvoje vietos jai ir jos reputacijai, sakykim taip, nelabai daug yra. O tai, kad žmogus vaikšto laisvėje, o ne sėdi kažkokioj kalėjimo patalpoj, ne visada yra pats svarbiausias tikslas.

Lietuvos žmonės, žiūrovai ir skaitytojai, stebėję žurnalistinio tyrimo eigą, galėjo susipažinti su beveik visa Kauno pedofilijos byloje sukaupta medžiaga, jie galėjo išgirsti įvairių nuomonių ir netgi pamatyti D.Kedžio mergaitės liudijimus. Žmonės žino, kaip čia viskas yra iš tikrųjų. Teisinė sistema pergyveno didžiulius pokyčius po šitos bylos. Dauguma piliečių buvo sujudinti, mūsų pilietinė visuomenė tarytum gavo vakciną ir jos imuninė sistema atsigavo, vėl pradėjo veikti. Ko dar benorėt?.. Praktiškai, aš galiu sakyti taip, kova šioje byloje jau laimėta!..

- Tačiau jūs net nepaminėjote klaninės teisėsaugos persekiojamos, nužudytojo Drąsiaus Kedžio sesers, jo  misijos perėmėjos bei tęsėjos – teisėjos Neringos Venckienės vargų?!..

- Neringa Venckienė žinojo, kokią kainą jai teks sumokėti už šitą kovą. Galbūt praras sveikatą, galbūt darbą?.. Bet jinai sutinka tokią kainą mokėti. Šioje situacijoje darbas - mažiausia vertybė, didžiausia vertybė yra teisybė.

- O teisingumas? Ko gero, tai ne ką mažesnė vertybė, nei teisybė?       

- Teisingumas, dar kartą sakau, turi labai daug veidų. Ar būtina, kad teisėjas ką nors nuteistų mirties bausme, jeigu taip sudėlioja pats Dievas?.. Taigi, tiesa ir yra teisingumas savotiškas ar ne? Todėl, aš sakyčiau, svarbu TIESA. Dėl tiesos N.Venckienė kovoja visomis teisinėmis priemonėmis. O kad dėl to jinai praras darbą?..

Bekovodama šią kovą teisėja N.Venckienė įgijo daugybę priešų. Natūralu, tie priešai dabar stengiasi jai atkeršyti. Tai netgi teismo patvirtinta - L.Stankūnaitės šmeižimai kilo iš keršto N.Venckienei. Kiti priima sprendimus komisijose, o Teisėjų garbės teismas atims teisėjos mantiją... Žodžiu, kiekvienas veiksmas turi savo kainą. Ir aš manau, kad tokią kainą teisėja N.Venckienė sutinka mokėti. Nemanau, kad ta kaina jai yra per didelė. Tai tik dar labiau išryškina jos teisybę. Ir tai, kad jinai šitaip atkakliai yra puolama, bet kokia kaina norima su ja susidoroti, išeliminuoti iš teisėjų, tik parodo, kad N.Venckienė teisi. Ji teisingame kelyje kovoja teisingą kovą!..

 O bendrąja, žmogiška prasme, galiu pasakyti taip: aš linkiu manyti, kad tiesa Kauno pedofilijos byloje nugalėjo. Gaila, kad šios pergalės kaina – tai serijos prarastų gyvybių kaina, nors to galėjo ir nebūti. Nei vienos gyvybės nereikėjo prarasti, nes tai tikrai nėra nepataisomi nusikaltimai žmonijai, kur reikėtų mirties bausmių.

Ir dar aš linkiu, kad šeima, kuri, tikiu, augins mergaitę, kad ją užaugintų geru žmogumi, užaugintų sveiką, linksmą, išsilavinusią merginą, kuri pradės savarankišką gyvenimą. Tada ji galės įvertinti viską dar kitaip. Manau, kad didysis pasiekimas bus ne šiandien, ne rytoj, ne po metų. Didysis pasiekimas bus tada, kai pilnametė mergina galbūt ateis ir padėkos tetai Neringai už jos kovą ir už tai, kad ją taip pasiaukojančiai gynė!..

- Bet argi tai teisinga, kad Teisėjų taryba po dviejų Teisėjų garbės teismo sprendimų galimai pasiūlys Prezidentei D.Grybauskaitei atleisti teisėją N.Venckienę iš pareigų?    

- Šioje kovoje, neišvengiamai, tiek mes, žiniasklaida, tiek blogiečiai, tiek geriečiai, visame šitame procese padarėme klaidų, netgi įstatymų pažeidimų. Ir už tai turime atsakyti. „Akistata“ atsako gaudama baudas, įspėjimus už tai, kad jinai pažeidė vieną ar kitą įstatymą. Ar teisinga po kiekvienos „Akistatos“ laidos analizuoti, kruopščiai nurenginėti ir priimti tendencingus nuosprendžius – klausimas. Tiesiog taip yra.

Ana pusė elgiasi lygiai taip pat. Vyksta teismai, kažkas pripažįstamas šmeižiku, melagiu, kaltu ir panašiai.

O jei N.Venckienė padarė klaidų?.. Juk negali būti taip, jeigu tu imiesi šitos istorijos ir gini mergaitę, parodai teisingai esamą situaciją, tai iš kart gauni indulgenciją nuo visų galimų klaidų, įstatymo pažeidimų ir taip toliau. Tu turi suprasti, kad pasirenki tokią poziciją, eini tuo keliu ir kažką gali prarasti juo eidamas. Tai natūralu, nes toks tavo pasirinkimas. Toks N.Venckienės pasirinkimas. O tie kiti žmonės, Teisėjų taryba ar dar kažkas, jie vadovaujasi kažkokiom galimybėmis, kurios yra įrašytos kodekse, jas interpretuoja, suranda pažeidimus, surašo juos ir baudžia.   

- Betgi jie tenkina trijų galimų nusikaltėlių – A.Ūso, L.Stankūnaitės ir K.Betingio skundus, adresuotus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai! Būtent šiuo pagrindu keliamos drausmės bylos teisėjai N.Venckienei, o Teisėjų taryba visa tai toleruoja?!..

- Nesutinku su jumis absoliučiai!.. Lietuvos Teisėjų taryba – pasakyti, kad jinai tenkina galimų nusikaltėlių skundus...

- Tačiau argi ne Teisėjų taryba tokių, atsiprašant, „veikėjų“ kurpiamų skundų pagrindu inicijuoja  drausmės bylas N.Venckienei?..

- Jeigu taip manytumėm, tai aš su jumis čia nesėdėčiau ir nekalbėčiau. Jau seniai būčiau pasirinkęs kitą gyvenamąją vietą, jeigu manytume, kad valstybė yra pilnai užvaldyta, nebeturi jokių savikontrolės mechanizmų ar panašiai. Aš taip nemanau. Vis tik aš manau, kad taip sistema keršija.

- Ką turite omenyje, sakydamas - sistema keršija?

- Taip, sistema keršija teisėjai išsišokėlei, kuri pridirbo daug problemų.

- Matyt, neatsitiktinai vienas kolega iš teisininkų klano taip ir pasakė: turime problemą – teisėją N.Venckienę!..

- Teisingai!.. Lygiai taip pat yra ir su žiniasklaida, su TV 3 laida „Akistata“.

 Pavyzdžiui, Lietuvos Žurnalistų sąjungos (nežinau, kas iš dirbančių žurnalistų priklauso šiai sąjungai, bet tebūnie!..) pirmininkas D.Radzevičius manęs net žmogumi nelaiko. Jis viešai deklaruoja, kad nelaiko mūsų darbo apskritai kažkuo naudingu ar reikšmingu visuomenei. Bet ką padarysi, toks jo pasirinkimas. Jeigu D.Radzevičius ramiai miega, nekrato po stalu kojų dėl nervinės įtampos, jeigu turi gerą šeimą ir yra laimingas dėl to, ką jisai daro, kaip jaučiasi, ką kalba, tai tegul sau ir būna toks laimingas žmogus.

- Kiekvienam iš mūsų, matyt, tenka susimokėti savo tiesos kainą?

- Be jokios abejonės. Tai kas dabar daroma laidos „Akistata“ atžvilgiu ir kuo gali baigtis visi tie nuolatiniai bandymai, tokią kainą mes ir mokame už tiesą. Aš nematau dėl to jokių problemų. Galime netgi padidinti tą kainą!..

- Na ir žinoma, bet kuriuo atveju, pusiaukelėje „Akistata“ sustoti neketina?

- Absoliučiai ne!.. Juolab, kad ir mūsų jėgos yra nelygios. Mūsų jėgos daug didesnės. O ką reiškia mūsų „stabdytojų“ jėgos? Tai tas pats, kas iššokti su šakėmis prieš įsibėgėjusį lokomotyvą, kuriame sėdi trys milijonai lietuvių. Staiga iššoka priešais koks nors pasimetęs, susipainiojęs prokuroras arba grupelė prokurorų, susikibusių už rankų, ir bando laikyti sistemą. O mūsų lokomotyvas kaip važiavo, taip pravažiavo. Taip ir Lietuva – važiuos ir pravažiuos per visą šitą...

- Esate linkęs tapatinti laidos „Akistatą“ nuomonę su visuomenės nuomone?

- Visuomenė yra su visuomene. Jeigu ne „Akistata“, tai bus kitos laidos. Jeigu ne vienas „Laisvas laikraštis“, tai bus kitas laikraštis, kuris rašys, darys ir finale vis tiek viskas natūraliai susidėlios, išsveiks ir išlys. O visokių nusikaltėlių arba blogio elementų tam tikroje žiniasklaidoje, prokuratūroje, teismuose, Lietuvoje, užsienyje, pasaulyje, kosmose ir Marse – visada buvo ir visada bus.

- Bet ar jūs, asmeniškai, tikite, kad Lietuva prisikels, apsivalys nuo korupcijos,  melo?..

- Aš tikrai nematau, kad Lietuva miega!.. Kartais reikia išjungti kompiuterį, telefoną, nebepirkti laikraščių, nežiūrėti žinių, nuvažiuoti į sodybą žiemą, pavasarį... Žmonės gyvena gražų gyvenimą. Aišku, jie turi visokių einamųjų problemų, kokių turėjo prie Smetonos, turės jų ir 22-ame amžiuje. Bet tai yra bendražmogiški dalykai. Visumoje, gyvena sau žmonės puikų gyvenimą. Lietuva nuostabus kraštas. Vienas kitas pasitaikantis blogio elementas, tai tik pasimataruos, pasimataruos ir išnyks. Mes jau plaukiame pilnu greičiu pirmyn ir aš jokių problemų nematau. Na, o tuos kelyje pasitaikančius „aisbergus“ – vieną, kitą išstumdysime ir viskas bus gerai.

 



Jūsų vardas:
Komentaras: