lt en

Trečiadienis, 2011 Rugpjūčio 17

Nauji politikos vėjai

Pastarojo meto aktualijos-pirmiausia skandalas dėl slaptų duomenų perdavimo Baltarusijai ir dar vienas skandalas dėl brangiai kainavusios įtakingų valstybės pareigūnų komandiruotės į Naująją Zelandiją akivaizdžiai parodo, kad visos kalbos apie neva egzistuojančią teisinę valstybę yra niekinės. Deja, Lietuvoje egzistuoja tik butaforinė valstybė, kurioje klesti korumpuoti klanai. Tokiems klanams jokios teisinės valstybės nereikia, jiems reikia betvarkės, nes tik tol, kol egzistuoja betvarkė ir teisinis nihilizmas bei klesti korupcija, klanai turi visas galimybės sėkmingai veikti. Kol tokia padėtis nesikeičia, tol primename skurdžias ir korumpuotas postkomunistines valstybes-Rusiją, Bulgariją, Ukrainą ir Afrikos šalis. Tai, kad šalies valdyme dotuoja korupcija ir aplaidumas, melas ir cinizmas, įrodo jau vien baltarusių disidentų slaptų duomenų perdavimo valdančiajam Baltarusijos režimui istorija. Paaiškėjo ir įdomios aplinkybės-kad vienos į skandalą įsipainiojusios aukšto rango  valstybės pareigūnės, Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorės A.Bernotienės vyras S.Bernotas vykdo verslo Baltarusijoje ir dėl to yra pažeidžiamas-bet kokius stambesnius verslo projektus šioje šalyje kontroliuoja KGB. Šiame skandale pastebima dar viena svarbi aplinkybė- visaip vengiama nubausti kaltus pareigūnus. Tuo tarpu keli slaptų duomenų apie baltarusių disidentus perdavimą A.Lukašenkos režimui organizavę aukšto rango Lenkijos prokurorai jau nubausti-jie atkleisti iš pareigų. Verta iškelti esminį klausimą-kodėl egzistuoja tokia padėtis-kokiu pagrindu mūsų šalyje atvirai siautėja korumpuoti veikėjai ir išdavikai, o jų veikla nėra tinkamai įvertinama? Vienas iš esminių tokią padėtį sąlygojančių veiksnių-tai Lietuvos politikos olimpe įsigalėjusi korupcija bei nepotizmas ir mūsų šalies stambiųjų partijų klaninis valdymo stilius.

Stambiosios partijos, dar kitaip vadinamos tradicinėmis partijomis, atvedė Lietuvą į aklavietę. Tad nenuostabu, kad nuo šių metų pradžios pradėjo formuotis naujos partijos-,,Drąsos kelio” partija, Lietuvių Tautininkų sąjūdis, Lietuvos Žaliųjų sąjūdis, bei kitos naujos politinės jėgos. Įdomu pasiaiškinti-kuo šios partijos skiriasi? Kokie jų tikslai? Kas šių naujų politinių jėgų lyderiai? Ir svarbiausias klausimas-ar jos gali pakeisti Lietuvos politinį žemėlapį? Pastaruoju metu vis didesnio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukia besikurianti „Drąsos kelio“ partija. Šios politinės jėgos branduolį sudaro kelių pilietinių judėjimų- „Drąsiaus kelio“, „Vyčio“ ir Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos atstovai, disidentai ir iniciatyvūs pažangiosios inteligentijos atstovai. „Drąsos kelio“ programoje teigiama: ,,Pagrindiniai partijos tikslai-telkti tautą, atkurti Lietuvoje teisinę demokratinę valstybę, puoselėti krikščioniškas ir humanistines vertybes, kurti pilietinę visuomenę, išsaugoti unikalią etninę kultūrą“. Iš praktinių žingsnių galima pastebėti tokius esminius dalykus-partija pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą, už nemokamo aukštojo mokslo sistemą, prieš žemės pardavimą užsieniečiams, už tarėjų institucijos įvedimą teismuose. „Drąsos kelio“ partijos lyderių gretose-kunigas J.Varkala, judėjimo „Drąsiaus kelias“ valdybos pirmininkė A.Skučienė, žurnalistas J.Ivanauskas, profesorė I.Miceikienė, judėjimo „Vytis“ narys J.Vaikšnoras, buvęs VSD pareigūnas K.Braziulis, disidentas L.Šemeklis, teisininkė I.Malinauskienė, psichologė O.Slapšienė ir kiti. Spalio mėnesį įvyks šios partijos steigiamasis suvažiavimas.

Kita nauja partija-tai Lietuvių Tautininkų sąjūdis(LTS). Ši politinė jėga formuojasi ant seno pagrindo ir jos lyderių gretose yra tiek patyrę politikos „vilkai“-Seimo nariai K.Uoka ir G.Songaila, tiek ir per pastaruosius kelerius metus iškilę aktyvūs visuomenės veikėjai-žurnalistas R.Čekutis, filosofas M.Kundrotas, Seimo nario padėjėjas R.Repšys, J.Panka, K.Apanavičiūtė ir kiti. Lietuvių Tautininkų sąjūdžio deklaracijoje teigiama: „LTS tikslai-doras žmogus, garbinga šeima, gyvybinga lietuvių tauta, lietuviška Lietuvos valstybė, sveika gamta, lietuviškos kultūros ir ekonomikos plėtra, Lietuvos teisės viršenybė, demokratijos branda“.Tarp numatomų praktinių žingsnių ši partija pasisako už rinkimų sistemos keitimą, už piliečių tiesiogiai renkamų merų instituciją, už didelį dėmesį gamtos apsaugai. Planuojama, kad lapkričio mėnesį įvyks LTS steigiamasis suvažiavimas.

Dar viena iš naujų politinių jėgų-tai šių metų kovo mėnesį oficialiai įsteigtas Lietuvos Žaliųjų  sąjūdis(LŽS). Šią partiją įkūrė kai kurie jau daugelį metų aktyviai veikę aplinkosaugos aktyvistai ir jų bendraminčiai. LŽS programoje sakoma: ,,Mes sieksime: atsakingo ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo. Skatinsime sąžiningą konkurenciją bei rinkos demonopolizavimą ir monopolijų aktyvios valstybinės priežiūros procesus. Lietuvos Žaliųjų sąjūdis sieks aktyviai remti smulkaus ir vidutinio verslo vystymas(kreditavimo garantijos, mokestinės lengvatos, prioritetinis ES paramos lėšų skyrimas ,,žaliajam“ verslui vystyti ir plėtoti įvairiuose sektoriuose), iš esmės mažinant verslo reguliavimo biurokratinę naštą“. LŽS vadovauja pirmininkas J.Dautartas, o lyderių gretose yra I.Balčiūnienė, S.Lapienis, S.Pikšrys, G.Saldžiūnas, M.Ratkevičius ir kiti.

Taip vadinamų tradicinių partijų klaninis valdymo stilius ir jų faktinis silpnumas, kai stiprios tik partijų valdančiosios grupuotės, o pačios partijos dirbtinai silpninamos, sudarė prielaidas prieštaringai padėčiai teisėsaugoje susiformuoti. Tarp korumpuotų politikų ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų dar 1991-1996 metais formavosi glaudūs simbioziniai ryšiai. 1995 metais grupė Klaipėdos ir Kėdainių verslo magnatų dėl dujų verslo kontrolės kovojo su įtakingu Kauno verslo magnatu S.Čiapu ir jo bendražygiais. Klaipėdos-Kėdainių klanas nugalėjo S.Čiapo grupuotę, ir toje kovoje jiems padėjo korumpuoti teisėsaugos pareigūnai ir kriminalinių gaujų vadeivos. Didelę reikšmę turėjo ir jų ryšiai Rusijoje-kai kurių „Gazpromo“ vadovų ir įtakingų mafijos vadeivų J.Goldovskio, Š.Čigirinskio, D.Buriako, J.Kobzono parama. Vėliau dujų verslą kontroliuojantys Lietuvos oligarchai įgijo ir didžiulę įtaką mūsų krašto politikos olimpe. Kai kas nori nuslėpti tiesą apie tuometinę padėtį Lietuvoje, apie atkaklias sąžiningų teisėsaugos pareigūnų kovas su korumpuotais savo kolegomis, apie abejotinos reputacijos politikų įtaką svarbiose bylose. Apie tai rašoma įdomioje ilgamečio teisėsaugos pareigūno Z.Džavachišvilio knygoje ,,Angelo sargo skrydis”. Beje, ši knyga yra virtusi literatūrine retenybe. Pirmajame atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės etape įvyko ir daug mafijos organizuotų rezonansinių nužudymų-1993-1996 metais nužudyti politikas ir diplomatas S.Lozoraitis, žurnalistai V.Lingys ir K.Žičkus, verslininkai R.Grainys, R.Kavaliauskas, V.Dementavičius, įvyko pasikėsinimai į verslininkus A.Lazauską, J.Jėčių ir dar daug kitų panašių įvykių. Analizuojant tokių įvykių raidą, matome, kad jų organizatoriai-tai stiprus trikampis žiedas: korumpuoti politikai bei pareigūnai, oligarchai ir kriminaliniai lyderiai. Būtent šie veikėjai turėjo didžiulę įtaką įvairioms partijoms, ir tokių veikėjų klanai iki šiol suinteresuoti, kad padėtis Lietuvos politikos olimpe iš esmės nesikeistų: kad ir toliau būtų žaidžiamas jau gerai atidirbtas „politinis ping-pongas“-kelių įsigalėjusių partijų tariama kova, o iš tiesų gerai atidirbta sandėrių sistema.

Dar vienas tradicines klanines partijas vienijantis bruožas-jų palankumas Lietuvos Laisvosios rinkos institutui(LLRI). Partijų lyderiai ir įtakingi oligarchai artimais saitais susiję su LLRI, o šios monopolinio kapitalizmo interesus ginančios įstaigos veikėjai ne tik patarinėja įtakingiems valstybės pareigūnams, bet ir patys užima labai aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Nenuostabu, kad mūsų krašte susiklostė tokia dramatiška padėtis-juk daugiausia ginami tik siaurų privilegijuotų kastų interesai, o daugumos piliečių interesai užmirštami, jie lieka trečiame plane. Toks kelias veda į nuosmukį, ir murkdomės stagnacijos liūne, tuo tarpu privilegijuotų kastų įtaką pažabojusios, skaidresne politine sistema pasižyminčios ir autentišką kultūrą išlaikiusios postkomunistinės valstybės-Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Kroatija-žengia pažangos keliu. Kas gali pakeisti padėtį mūsų krašte? Viena iš esminių sąlygų-tai skaidresnės politinės sistemos suformavimas. O tam reikia iš esmės keisti politinį žemėlapį, ir būtent naujų politinių partijų- „Drąsos kelio“, Lietuvių Tautininkų sąjūdžio, Lietuvos Žaliųjų sąjūdžio ir kai kurių kitų politinių jėgų kūrimasis teikia daug vilčių.

 

Giedrius Grabauskas-Karoblis

 



Jūsų vardas:
Komentaras: