lt en

Šeštadienis, 2011 Rugpjūčio 13

Tamsos ar tiesos tvirtovės

Lietuvoje daug kalbama apie ekonomikos būklę-svarstoma ar jau vyksta tikras ekonominis pakilimas ar regimi tik neženklūs atsigavimo ženklai. Daug kalbama ir rašoma ir apie visokius skandalus bei skandaliukus. Tuo tarpu viena iš itin svarbių temų-valdymas ir valdymo kokybė iš esmės užmirštama. Kadaise Lietuvoje svarbiausi sprendimai buvo priimami už tvirtovių sienų-ten, kur valstybės reikalus spręsdavo kunigaikščiai ir jų artimiausia aplinka. O šiais laikais daug svarbių sprendimų priimama Seime, ministerijose ir kitose valdžios institucijose. Apie Seimo darbą šįkart nesvarstysime – ši tema jau ir taip dažnai liečiama, kur kas svarbiau panagrinėti kitų pagrindinių valstybės institucijų veiklą. Jų veikla nėra vienareikšmė-kai kurios valstybės institucijos dirba aplaidžiai, jose tarpsta korupcijos židiniai, klesti aferos ir klaninis valdymas. Tad nenuostabu, kad Lietuva atsilieka ne tik nuo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir kai kurių kitų naujųjų Europos Sąjungos narių, bet ir nuo ES nepriklausančios Kroatijos(šioje šalyje minimalaus atlyginimo dydis – 420 eurų (1450 litų) į rankas, o žemiau skurdo ribos randasi tik 14 procentų Kroatijos gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia tik 670 litų (vos 200 eurų), o žemiau skurdo ribos atsidūrė 30 procentų mūsų krašto gyventojų). Bet kai kurios Lietuvos valdžios institucijos dirba skaidriai ir efektyviai, o jų vadovai yra profesionalūs ir atsakingi valstybės pareigūnai.

Generalinėje prokuratūroje per pastaruosius metus nuo 2010 metų vasaros pabaigos vyko reformos. Generalinis prokuroras D.Valys inicijavo svarbias reformas, įvykdyti kai kurie labai reikalingi struktūriniai pakeitimai, iš įtakingų postų atleisti A.Kliunka, A.Stepučinskas ir kai kurie kiti abejotina veikla pagarsėję prokurorai. Generalinės prokuratūros vadovai pradėjo atviriau bendrauti su žurnalistais ir pilietinių judėjimų atstovais. Bet pastaruoju metu reformos stringa, generalinio prokuroro D.Valio veiklai yra aktyviai trukdoma. Permainoms kelią pastoja jasaičiai, lauciai, dūdos ir kiti kagėbistiniai prokurorai, tai tikri mafijos buferiai, norintys sužlugdyti reformų sėkmę. Jie fabrikuoja bylas ir artimai bendradarbiauja su Rusijos FSB pareigūnais.

Kai kurios ministerijos, pirmiausia – Švietimo, Teisingumo ir Aplinkos ministerijos, tai tikrų tikriausi korupcijos ir aplaidumo židiniai. Švietimo ministro G.Steponavičiaus ir jo patarėjų veikla vertinama itin prieštaringai, jų nekompetencija ir piktybine veikla yra nepatenkinti daugelio aukštųjų mokyklų dėstytojai. Didžiules problemas kelia ir apribota aukštųjų mokyklų autonomija bei  grobuoniški planai dėl kai kurių aukštųjų mokyklų likvidavimo ir jų pastatų perdavimo verslo struktūroms. O G.Steponavičiaus įvesta ,,krepšelių“ sistema sukelia daug neigiamų padarinių-net kai kurių vidurinių mokyklų vadovai pradėjo dangstyti mokyklose įvykdytus nusikaltimus, o po to teisinosi, kad nenorėjo, kad jų mokyklos prarastų „krepšelius“. Kai švietimo įstaigas norima prilyginti turgui, tai yra tiesiog akivaizdus švietimo sistemos griovimo pavyzdys. Aplinkos ministerija dažnai vadinama „giminių ministerija“, ji tapo įtakingų Seimo narių ir oligarchų giminių prieglobsčiu, čia darbuojasi ir „Raudonikio“ pravarde žinomas kriminalinis lyderis. Aplinkos ministro G.Kazlausko veikla nepatenkinta prezidentė D.Grybauskaitė, juo nepasitiki ir daug Seimo narių, bet jis ir toliau užima šį postą ir pastoviai važinėja į prabangias komandiruotes po užsienio kraštus.

Ūkio ir energetikos ministerijų veikloje per pastaruosius kelerius metus įvyko daug permainų. Nežiūrint kai kurių neigiamų šių institucijų veiklos bruožų, ūkio ir energetikos ministerijų veiklą galima įvardyti kaip teigiamą. Ūkio ministerijoje prieš kelerius metus iš darbo atleistas abejotina veikla pagarsėjęs ministro pavaduotojas A.Ignotas ir dar visa grupė šio veikėjo bendražygių. Ministras D.Kreivys pasižymėjo kaip atsakingas valstybės pareigūnas, jis stojo į kovą su įtakingais oligarchais, bandė apriboti pernelyg didelę jų įtaką kai kuriose verslo šakose. D.Kreivys vėliau buvo neteisėtai nušalintas, iš jo pareigas perėmęs ministras R.Žylius dirba profesionaliai, ir ministerija jau turi kitokią reputaciją nei 2004-2008 metais, kai čia klestėjo Ignoto klanas ir buvo priimama daug labai abejotinų sprendimų.

Iškelkime esminį klausimus-kodėl Lietuvoje korupcija taip sunkiai įveikiama? Kokiu būdu ji įleido gilias šaknis mūsų krašte? Daug aktualių duomenų apie korupcijos įsigalėjimą pateikiama JAV profesorės S.R.Akerman knygoje ,,Valstybė ir korupcija”: ,,Egzistuoja įvairios korupcijos formos. Ypač pavojinga vertikalinė korupcija – tai tokia korupcinė veikla, kai žemesnio rango valstybės pareigūnas duoda kyšius aukštesniems pareigūnams už tai, kad jis ,,nepastebėtų” jo korupcines veiklos. Faktiškai tai yra dalybos-toks pareigūnas yra įsivėlęs į šešėlinę veiklą-pastoviai ima kyšius, dangsto aferistus ar kontrabandos organizatorius, dalyvauja dokumentų klastojime ir kituose nusikaltimuose. Šis korupcijos būdas ypač pavojingas, nes vertikalinė korupcija- tai tvirtai įsišaknijusi ir gerai organizuota korupcijos forma. Didžiules grėsmes kelia ir gerai organizuoti ekonominiai nusikaltimai, už kurių vykdymo visada kyšo korupcijos ausys. Korumpuoti teisėsaugos pareigūnai ir ekonominiai nusikaltėliai susilieja tarpusavyje ir sudaro didžiules kliūtis kovai su korupcija. Korumpuotų pareigūnų brigados gauna didžiules pinigų sumas už baudžiamųjų bylų sužlugdymą, už kontrabandos ir stambių aferų dangstymą, už kyšius iš pažįstamų verslo magnatų tokios brigados organizuoja ir teisėsaugos atakas prieš šių magnatų konkurentus. O korupcija politinėje sferoje sukelia įvairius neigiamus reiškinius, pirmiausia tai pasikeičia įtakingų politikų veiklos tikslai: jie pradeda tarnauti ne valstybės ir visuomenės interesams, o pradeda tarnauti grupuotėms-oligarchų klanams ir kriminalinėms gaujoms. Jei tokie reiškiniai nesutramdomi, jie tampa sistema ir tada korumpuoti politikai, oligarchai bei kriminaliniai lyderiai susivienija į vertikalės principu veikiantį galingą voratinklį. Tada pažeidžiamas ir valstybės nacionalinis saugumas, gresia neramumai, socialinės krizės ir didžiulis daugumos piliečių nepasitikėjimas valdžia. Korupcija egzistuoja visose pasaulio valstybėse, bet demokratinėse šalyse jos lygis nėra aukštas, korupcija daugiausia tarpsta trečiojo pasaulio šalyse”.

Žvelgiant į padėtį Lietuvoje, mūsų valdžios įstaigos yra tarsi skirtingi pastatai-vieni apipuvę ir apgriuvę pastatai, kiti ant tvirtų pamatų pastatyti ir stabilūs pastatai. Greta stabilių tiesos tvirtovių stovi ir apipuvę tamsos tvirtovės. Ispanų filosofas ir teologas D.Fernandesas teigia: ,,Yra Šėtono tvirtovių, kurios užvaldo šalis ir ištisas bendruomenes, taip pat tokių, kurios valdo bažnyčias ir pavienius asmenis. Kur stovi tvirtovė, ten yra demoniškų jėgų paveiktas mąstymo būdas”. Šis teiginys nėra teorinis, jis realus ir gyvenimiškas. Juk tik demonišku mąstymu besivadovaujantis politikai ar valdžios pareigūnai gali ramiai postringauti niekus, kai vykdomos išdavystės ir brutalūs nusikaltimai-tai liečia baltarusių disidentą A.Beliackį išdavusius ir nuo atsakomybės bandančius išsisukti Teisingumo ministerijos vadovus, tiek švietimo sistemą brutaliai griaunančius Švietimo ir mokslo ministerijos vadovus, tiek D.Kedžio, J.Paliako nužudymus bei kitus rezonansinius nužudymus netiriančius prokurorus. Teisingumo ministras R.Šimašius teigia: „Atskleista informacija apie slaptų duomenų perdavimą Baltarusijos valdžiai ir su tuo susijęs skandalas yra naudingas Rusijai”. Tai yra tipiškas bandymo išsisukti nuo atsakomybės pavyzdys, norima nukreipti dėmesį į kitą pusę. Šis skandalas gali būti naudingas ir Rusijai, ir kitoms šalims, bet jo esmė tokia – aukšto rango Lietuvos valdžios pareigūnai įvykdė nusikalstamus veiksmus, o dabar tiesiog bando išvengti atsakomybės.

Panašiai galima įvardyti ir aukšto rango valstybės pareigūnų bei įvairių su spaudos rėmimu susijusių valstybinių fondų vadovų aiškinimą, kad jie nesusiję su krikščioniškos spaudos žlugdymu. Neva viską lemia rinka, o spaudos rėmimas vyksta skaidriai. Tokie aiškinimai-tipiški melo ir klastos pavyzdžiai. Dar vienas įdomus momentas-Lietuvoje faktiškai netrukdomai veikia totalitarinės sektos ir pseudomokslinės įstaigos. Scientologai, Visariono sekta ir dar kelios totalitarinės sektos mūsų šalyje veikia laisvai ir nevaržomai, nors daugumoje Europos valstybių jų veiklai taikomi dideli apribojimai, vykdomi jų veiklos tyrimai. Lietuvoje tiesiog klesti pseudomokslinė įstaiga-Lietuvos Laisvosios rinkos institutas(LLRI). Šis institutas ne tik pateikia klaidingus ekonominius duomenis, bet ir įsitvirtina kai kuriose valdžios žinybose, šio instituto atstovai užima ministrų, jų pavaduotojų, įtakingų patarėjų pareigas. Svarbiausia-LLRI yra valstybei ir visuomenei žalinga įstaiga, atstovaujanti tik monopolinio kapitalizmo ryklių interesams. Totalitarinių sektų ir pseudomokslinių įstaigų veiklą daugelį metų tyrinėjantis Argentinos žurnalistas ir filosofas Aleksandro Agostinelis teigia– „Nuo 1995 metų aš ir grupė mano bendražygių įkūrėme viešąją įstaigą, kurios tikslas – totalitarinių sektų ir pseudomokslinių įstaigų veiklos užkardymas. Mes rengėme paskaitų ciklus, rengėme seminarus, aiškinome žmonėms, kad totalitarinės sektos ir pseudomokslinės įstaigos kelia didelį pavojų visuomenės stabilumui ir net valstybės nacionaliniam saugumui. Pateikėme konkrečius pavyzdžius, kaip kai kuriose pasaulio šalyse aukštus postus valdžios struktūrose užimantys sektų nariai rinko slaptą informaciją ir perduodavo ją sektų vadeivoms, kaip padėjo kitiems sektų nariams vykdyti šnipinėjimo operacijas, klastojo dokumentus bei vykdė kitą nusikalstamą veiklą. Bendradarbiavome su valdžios pareigūnais, konsultavome juos totalitarinių sektų veiklos užkardymo ir pseudomokslinių įstaigų veiklos apribojimo klausimais. Ir ši mūsų veikla davė rezultatus – Argentinoje tokio pobūdžio grupuotėms nepavyko įleisti gilesnių šaknų”. Ir Lietuvoje esminių permainų valdžios institucijose, skaidresnės jų veiklos sulauksime tada, kai reformų sieks ne tik pažangūs politikai, bet ir aktyvūs visuomenės veikėjai, pilietiški mokslininkai bei žurnalistai.

 

Giedrius Grabauskas-Karoblis



Jūsų vardas:
Komentaras: