lt en

Ketvirtadienis, 2011 Kovo 03

Juozas IVANAUSKAS

Neringa Venckienė: „Ar iš tikrųjų Teisėjų garbės teismui svarbu teisingumas?..“

 

 Damoklo kardas pakibęs virš teisėjos Neringos Venckienės galvos tereiškia, jog vykdomas teisingumo farsas įgauna pagreitį. Matyt, pats laikas išsiaiškinti - pagal kieno dūdelę šoka Teisėjų garbės teismas?!.. 

Kaip žinia, Teisėjų garbės teismas (TGT) vasario 4 d., penktadienį, išnagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjos, pernai pavasarį nužudyto Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės drausmės bylą, nors pati teisėja teismui buvo išsiuntusi raštą, jog nuo sausio 31 iki kovo 4 dienos yra kasmetinėse atostogose ir bus išvykusi. Todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi norėtų dalyvauti TGT posėdyje.

Deja, kaip ir galima buvo tikėtis stebint Kauno pedofilijos bylos numarinimo eigą, teisinio susidorojimo mėsmalė, atėjus dienai X, suveiks nepriekaištingai, lyg budelio stropiai prižiūrima giljotina, ir klanui neparanki teisėja N.Venckienė bus eliminuota iš „teisiųjų“ gildijos!.. Štai kodėl Teisėjų garbės teismas nusprendė N.Venckienės skundo netenkinti ir bylą nagrinėti, nors TGT praktikoje žinomas ne vienas atvejis, kai drausmės bylų svarstymas būdavo atidedamas, negalint teismo posėdyje dalyvauti svarstomam asmeniui.

Aišku, jog šiuo atveju nebuvo išvengta dvigubų standartų, o kad formalus susidorojimo su teisėja N.Venckiene procesas atrodytų įmanomai solidžiau,  Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas SIMNIŠKIS taip motyvavo TGT procesinius veiksmus: „Teisėjų garbės teismas nutarė prašymo netenkinti, kadangi, Teisėjų garbės teismo vertinimu, buvimas kasmetinėse atostogose nevertintinas kaip svarbi neatvykimo priežastis. Ne kiekvienas išvykimas galėtų būti vertinamas kaip svarbi neatvykimo į Teisėjų garbės teismą priežastis", - žiniasklaidos atstovams teigė garbusis ponas A.Simniškis.

Be to, TGT nepatenkino teisėjos N.Venckienės prašymo sujungti dvi jai iškeltas drausmės bylas į vieną – ar tik ne todėl, kad būtų sukurptas įtikinamesnis pagrindas atleisti iš darbo už teisingumą pasiaukojančiai kovojančią teisėją?!.. TGT teismo verdiktą žada skelbti kovo 4 dieną.

Tenkindami įtariamo pedofilo A.Ūso ir jo draugužės, galimos sąvadautojos L.Stankūnaitės, kuriai 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi turėjo būti pareikšti įtarimai, neteisėtus SKUNDUS, o taip pat verčiamo, bet niekaip neišverčiamo iš posto Kauno apygardos  vyr. prokuroro K.Betingio neteisėtą skundą, orūs Temidės garbės tarnai, matyt, jaučiasi vykdą šventą „misiją“, kaip kažkada, gūdžiais viduramžiais, sutanotieji inkvizitoriai skelbdavę mirties nuosprendžius netikėliams eretikams!..

TAČIAU tebus išklausyta ir antroji pusė, iš visų pusių puolama, už akių jau pasmerkta Kauno apygardos teismo teisėja Neringa VENCKIENĖ. Štai jos teisiniai argumentai, kurių nepanoro išgirsti nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nei Teisėjų garbės teismas, pirmininkaujamas A.Simniškio.

 

Su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu iškelti man drausmės bylą kategoriškai nesutikau!.. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2010 m. rugpjūčio 31 d. pateikiau skundą, prašydama panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 18 P-8 iškelti man drausmės bylą. Skunde nurodžiau motyvus, kurių pagrindu mano skundas turėjo būti patenkintas.

Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių šališkumo

Prieš pradedant posėdį, aš reiškiau nušalinimą komisijos nariui Laimučiui Alechnavičiui, kuris Teisėjų mokymo centre mokymų metu pareiškė, kad „turim bėdą teisėją Neringą Venckienę“. Nors minėtas teisėjas L.Alechnavičius buvo išreiškęs neigiamą nuomonę mano atžvilgiu, dėl ko aš manau, kad jis neturėjo teisės nagrinėti mano bylos, nei pats nenusišalino, nei buvo nušalintas. Komisijos pirmininkas Stasys Stačiokas po mano prašymo nušalinti L.Alechnavičių atmetimo, pareiškė, jog privačiai pasakyti L.Alechnavičiaus žodžiai nieko nereiškia, todėl jis nenušalinamas. Bet aš manau, kad nesvarbu, ar L.Alechnavičius viešai ar privačiai išsakė minėtus žodžius. Svarbu tai, kad jis aplamai išsakė neigiamą nuomonę mano atžvilgiu. Todėl manau, kad jo komisijoje, sprendžiančioje man drausmės bylos kėlimo klausimą, būti negalėjo. Be to, teisėjas L. Alechnavičius labai artimas teisėjo Remigijaus Preikšaičio, rinkusio 50 Lt iš teisėjų teisėjo J. Furmanavičiui (mano brolis Drąsius Kedys kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą J. Furmanavičiui dėl galimo jo mažametės dukros prievartavimo) reabilituoti, yra R. Preikšaičio kurso draugas, o tai dar kartą patvirtina, kad jis yra suinteresuotas buvo drausmės bylos man iškėlimu.

Kitas komisijos narys – pirmininkas Stasys Stačiokas taip pat prieš pradedant posėdį išsakė savo išankstinę nuomonę. Man paprašius posėdį atidėti, nes aš buvau nespėjusi susipažinti su visa bylos medžiaga (iš viso 137 lapai), kurią buvau gavusi keletą dienų iki posėdžio, pareiškė, kad neturi reikšmės, jog aš esu nesusipažinusi. Be to, posėdžio metu manęs paklausė, ar aš dar kalbėsiu su žurnalistais. Manau, kad tokie S. Stačioko išsakyti teiginiai rodo jo išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu. Pareiškiu, kad aš su žurnalistais kalbu tik dėl mano brolio ir jo mažametės dukros kančios ir tragedijos, bet ne iš gero, laimingo, patogaus ar prabangaus gyvenimo. Atsimenu, jog laikraštyje „Lietuvos rytas“ esu skaičiusi apie pono Stasio Stačioko laimingą asmeninį gyvenimą, jo antrąją žmoną, keliones ir jo rūbus kelionių metu. Mano gyvenimiška situacija ir S. Stačioko gyvenimas, bendraujant su žurnalistais, yra nesulyginamas. Aš kalbu viešai tik dėl vienos priežasties – išsiaiškinti tiesą dėl mano brolio nužudymo ir jo mažametės dukros išprievartavimo. Todėl, manau, turinti teisę bendrauti su žurnalistais.

Taigi šių dviejų komisijos narių: L.Alechnavičiaus ir S.Stačioko balsai, lemiant mano likimą darbo srityje, neabejotinai yra šališki. TODĖL nešališku negalima laikyti ir skundžiamą sprendimą.

Dėl iškelti drausmės bylą pasiūliusių subjektų

                             Drausmės byla man buvo iškelta pagal buvusio įtariamojo pedofilo, vėliau kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso, jo draugės Laimutės Stankūnaitės, kuri gina kaltinamąjį pedofilija A.Ūsą, bet ne nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje pripažintą savo mažametę dukrą, ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio skundus. Visi šie asmenys akivaizdžiai yra priešiški mano atžvilgiu!.. NES mano broliui Drąsiui Kedžiui kreipusis į prokuratūrą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, Andriui Ūsui buvo pareikšti įtarimai dėl pedofilijos, dėl L.Stankūnaitės Vilniaus apygardos teismas 2009-10-06 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad jai įtarimai bendrininkavus tvirkinant mažametę nepareikšti nepagrįstai, o tai patvirtina, kad L. Stankūnaitė dar gali būti įtariamąja. K.Betingio keletas pavaldinių dėl aplaidaus bylos tyrimo buvo nubausti, prokurorė G.Ročienė atleista iš darbo, o vėliau – ir pats K.Betingis pažemintas pareigose – tapo eiliniu prokuroru.

 Pažymiu, kad esu pareiškus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų prokuroro K. Betingio veiksmų. Esu kreipusis ir į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Betingio galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., bei patraukti nurodytą asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

 TODĖL aš manau, kad aplamai pagal šių asmenų skundus, kurių interesai baudžiamojoje byloje dėl mano brolio mažametės dukros seksualinio išnaudojimo ir mano brolio nužudymo yra skirtingi, man negalėjo būti iškelta byla.

                      Be to, pažymėtina, jog teismo sprendimu nustatyta mano brolio mažametės dukros bendravimo su L.Stankūnaite tvarka: pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 11 val. Man pristačius į pasimatymą mažametę darbo metu, L.Stankūnaitė rašo skundą, kad aš atvežu darbo metu, o jeigu atveždavo mano tėvas – L.Stankūnaitė rašo skundą, kad aš neva nevykdau teismo nutarties. Prieštaringi L.Stankūnaitės skundai patvirtina, kad ji pati nežino ko nori. Aš iš esmės manau, kad visi L. Stankūnaitės skundai yra tik siekimas išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

 Dėl skundų turinio

Nors esu daug kartų bendravusi su žurnalistais, tačiau su visais žurnalistais bendravau ne kaip teisėja, bet kaip mažametės nukentėjusios mano brolio dukros įstatyminė atstovė.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis reglamentuoja kiekvieno teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Konvencijos 14 straipsnis numato, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. Manau, kad visiškai nepriklausomai nuo to, kad aš esu Kauno apygardos teismo teisėja, būdama mažametės nukentėjusios brolio dukros įstatyminė atstovė turiu teisę bendrauti su žiniasklaida ir reikšti savo nuomonę kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Jei įtariamasis pedofilas A. Ūsas svarsto, kad mano bendravimas su žiniasklaida pažeidžia jo teises, jis turi teisę kreiptis į teismą.

Prokuroro K.Betingio taktiniai manevrai

Dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. Betingio 2009-11-25 raštu siųstos baudžiamosios bylos medžiagos dalies, kuri susijusi su mano darbo kompiuteryje rastais failais, informuoju, jog aš esu apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09.

Šioje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09 2009 m. spalio 14 d. mano kaip liudytojos apklausos protokole nurodyta: „Aš sutinku, kad būtų apžiūrėtas mano sūnaus kompiuteris, kuriame yra ir mano asmeninė informacija“. Taip pat tame pačiame protokole nurodyta, kad „aš sutinku, kad būtų apžiūrėtas mano darbo kabinetas Kauno apygardos teisme, aš sutinku, kad būtų apžiūrėtas mano darbo kompiuteris ir jame esanti darbinė ir asmeninė, jei tokia ten yra, informacija“.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis 2009-11-26 Kauno apygardos teisme užregistravo 2009-11-25 raštą Nr.0-2262-09, kuriuo paviešino mano tarnybiniame kompiuteryje esančią informaciją. Be to, minėta kompiuteriuose esanti informacija buvo perduota ir į kitą baudžiamąją bylą Nr. 23-1-00834-08, su kuria galėjo susipažinti įtariamas pedofilas Andrius Ūsas, jo keturi gynėjai, kiti proceso dalyviai. Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi. Dėl neteisėtų prokuroro veiksmų informacija, kurią aš suteikiau ikiteisminiam tyrimui Nr. 20-1-00917-09, buvo perduota ir žurnalistams L.Lavastei, V.Gaiveniui, su kuriais ypač artimai bendradarbiauja įtariamas pedofilas A.Ūsas, mergaitės motina L.Stankūnaitė, jų advokatė L.Kraujutaitienė.

Aš daviau sutikimą mano sūnaus kompiuteryje ir mano tarnybiniame kompiuteryje esančią informaciją apžiūrėti atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, bet niekada nedaviau sutikimo informaciją viešinti ar ją perduoti kitiems asmenims. Todėl manau, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K.Betingis atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo imunitetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi, be mano sutikimo informacija negalėjo būti nei viešinama, nei perduodama kitiems asmenims!..

Suteikto teisėjui imuniteto paskirtis – užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis teisėjo veiklai, kurį draudžia Konstitucija (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Manau, kad toks prokuroro elgesys ir veiksmai yra kišimasis į mano kaip teisėjos veiklą, kuriuo pažeistas mano kaip teisėjos imunitetas. Imunitetas teisėjui taikomas ne dėl jo paties asmeninės naudos, bet siekiant garantuoti jo funkcijų vykdymo nepriklausomumą. Teisėjo kompiuteryje esantys duomenys yra asmeniniai, net teismo administracija neturi teisės su jais susipažinti ar jų viešinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato procesinių prievartos priemonių taikymą: 155 straipsnis reglamentuoja prokuroro teisę susipažinti su informacija, 162 straipsnis – informacijos panaudojimą kitose baudžiamosiose bylose. Man kaip teisėjai įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti, imunitetas nepanaikintas. Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

Į teisėją negalima žvelgti vien kaip į teisingumo funkciją vykdantį asmenį. Teisėjas yra visuomenės narys. Jis, kaip ir kiekvienas asmuo, turi teisę ginti savo teises, teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Visuotinai pripažįstama, kad teisinio saugumo principo paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Ne mažiau svarbu ir tai, kad patys teisėjai, kurie vykdo teisingumą, pasitikėtų savo valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Dėl nepagrįstų sprendimo motyvų

Sprendime nurodyta, kad Teisėjų etikos kodekse įtvirtintas pagarbos ir lojalumo valstybei principas įpareigoja teisėją atsižvelgti į tai, kad teisėjo viešai reiškiama asmeninė nuomonė apie konkrečias bylas gali būti suvokiama kaip oficiali. Manau, kad aš turiu ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti nuomonę apie šią konkrečią bylą, kurioje jau mirę 4 žmonės, kurios tyrimą Seimo sudaryta komisija pripažino kaip aplaidų, nekvalifikuotą ir nekompetentingą. Taigi būtent dėl mano pagarbos ir lojalumo savo valstybei aš kalbu, nes tokioje valstybėje, kokia ji yra šiuo metu, jau darosi nebeįmanoma gyventi!.. Tik iš pagarbos ir lojalumo valstybei, iš pagarbos ir meilės savo nužudytam broliui, jo mažametei dukrai aš netylėjau ir nesiruošiu tylėti, nes manau, kad mūsų valstybės teisinėje sistemoje tokios tragiškos padėties dar nėra buvę. Manę svarsčiusiai komisijai reikėtų žinoti, kad 2010 m. liepos duomenimis teismais nepasitikėjo 88 procentai Lietuvos gyventojų. Tad apie kokią tylą dar galima kalbėti?..

Sprendime nurodyta, kad vienu iš pagarbos žmogui principo, įtvirtinto Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnyje, aspektų yra pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves. Aš neva negerbiu nekaltumo prezumpcijos. Manau, kad mane svarstę komisijos nariai pamiršo, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažametės seksualinio išnaudojimo buvo pradėtas 2008 m. lapkričio 30 d., prašymas apklausti J. Furmanavičių prokurorui Kiuršinui pateiktas 2009 m. liepos 5 d., jį atmetus – prašymas pateiktas pradėti ikiteisminį tyrimą J. Furmanavičiaus atžvilgiu Generalinei prokuratūrai 2009 m. rugpjūčio 5 d. Taigi prašymai tirti ir nustatyti kaltus dėl seksualinio mažametės išnaudojimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti taip kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas ir jokia nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.

Sprendime nurodyta, kad teisėjas privalo darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai, netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo, nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo.

Manau, komisija visiškai neįsigilino į aplinkybes, kad aš informavau savo teismo pirmininką A.Milinį, o po to – teisėją J.Furmanavičių, kad mano dukterėčia jį atpažino. Aš pranešiau pati, nes suvokiau, kad mano broliui kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J.Furmanavičiui, iškils į viešumą, kad mano brolio sesuo yra teisėja, dirbanti su J.Furmanavičiumi viename teisme.

Beje, kalbant apie pagarbą kitiems bendradarbiams, tai aš manau, kad su manimi atsisakę dirbti teisėjai R.Mitkus, G.Koriaginas ir L.Jachimavičius turėjo būti svarstomi ir jiems keliamos drausmės bylos, bet ne man. Teismas nėra uždaroji akcinė bendrovė ar individuali įmonė, todėl jų atsisakymas buvo pagrindas jiems kelti drausmės bylas, o ne mane svarstyti.

Sprendime nurodyta, kad Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 7 punktas įpareigoja teisėją nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais. Aš kategoriškai nesutinku su šiais motyvais, nes būtų tiesiog nežmogiška, neprotinga ir neetiška nepadėti broliui, kurio mažametė dukra buvo seksualiai išnaudota, teisiniais būdais pasiekti tiesą, kad kaltieji būtų nubausti. Aš manau, kad atsisakymas padėti broliui būtų pagrindas man kelti drausmės bylą, bet ne atvirkščiai. Apskritai, man nesuvokiama, ko vertas teisinis išsilavinimas, jeigu būnant teisėja negali padėti teisiniais klausimais savo vieninteliam broliui.

 Manau, svarbu ir tai, kad aš niekada jokio ikiteisminio tyrimo brolio mažametės dukros išnaudojimo byloje neatlikau, jokios bylos nenagrinėjau, todėl komisijos pirmininko S. Stačioko išsakytas posakis, iškėlus man drausmės bylą, kad „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“ yra parinktas visiškai netinkamai, neįsigilinus į buvusią situaciją.

Sprendime nurodyta, kad mano kompiuteryje esančių failų pavadinimai yra įvardyti įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais. Manau, kad mane svarstę komisijos nariai nesuvokė failo prasmės ir paskirties. Kiekvienas failo kūrėjas pasivadina jį taip, kaip nori. Tik  tam, kad įsimintų ir rastų vėliau. Jokie dokumentai jokioms organizacijoms, įstaigoms ar fiziniams asmenims įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais niekada nebuvo siųsti.

Tai, kad L.Stankūnaitė mano failų pavadinimus priskiria sau, kad neva aš ją taip pavadinau, tai yra jos asmeninis reikalas ir toks jos savęs įvertinimas. Be to, mano kompiuteryje rastų dokumentų, failų pavadinimų svarstymas pažeidžia mano imunitetą, nes niekada nedaviau sutikimo, kad šie duomenys būtų perduoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Mano atžvilgiu ikiteisminis tyrimas niekada nebuvo pradėtas, todėl niekas be mano sutikimo negalėjo šių duomenų gauti.

Sprendime nurodyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija, išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad yra požymių, jog Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus brolio vardu bei nepagarbiais žodžiais pavadindama asmenis, kurių atžvilgiu rengė dokumentus, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkto, 7 straipsnio 3 punkto, 8 straipsnio 7 punkto, 13 straipsnio 3, 4, 5, 7 punktų ir 14 straipsnio 1 punkto reikalavimus, ir tai yra pagrindas iškelti teisėjai Neringai Venckienei drausmės bylą. Bet aš manau, kad šie komisijos apibendrinti motyvai yra visiškai nepagrįsti.

Pabrėžiu, kad dėl netinkamos ikiteisminio tyrimo, susijusio su mano broliu Drąsiumi Kedžiu ir jo mažamete dukra, eigos nuobaudų sulaukė jau 8 prokurorai. Seimas nutarimu patvirtino netinkamą, aplaidų, nekvalifikuotą ir nekompetentingą ikiteisminį tyrimą. Taigi mano išsakyta nuomonė visiškai atitiko realią situaciją, vykdant ikiteisminį tyrimą. Aš niekada nieko neįžeidinėjau, nevadinau nepagarbiais vardais, todėl komisijos motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Aš tik padėjau broliui Drąsiui  rengti dokumentus, tai yra kovoti teisiniu keliu, kad jo mažametę dukrą seksualiai išnaudoję iškrypėliai būtų nubausti.

 Manau, kad nei dėl vieno nurodyto motyvo man negalėjo būti iškelta byla. Sprendimas iškelti man drausmės bylą yra nepagrįstas, neteisėtas. Drausmės byla turėjo būti nutraukta.

Dėl galimybės nebuvimo susipažinti su visa man pateikta medžiaga

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 22.1 punkte nurodyta, jog teisėjui, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą pasiaiškinimui surašyti turi būti skiriamas protingas terminas. Informuoju, kad iš Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir personalo skyriaus specialistės T. Valytės 2010 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu gavau pranešimą dėl 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinėje teismų administracijoje vyksiančio Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio. Kartu su pranešimu gavau 115 (vieną šimtą penkiolika) lapų, susidedančių iš kaltinamojo pedofilija A.Ūso, L.Stankūnaitės, J.Gudaitienės skundų, Lietuvos apeliacinio teismo išvadų. 2010 m. liepos 30 d. papildomai elektroniniu paštu gavau dar 22 lapus. Su tokia apimtimi skundų ir kitos medžiagos per keletą dienų neturėjau jokių galimybių susipažinti ir pasiruošti nagrinėjimui. Juolab, kad nuo 2010 m. balandžio 21 d. nebuvau darbe, 2010 m. liepos 16 d. po ligos ir atostogų atvykau į darbą.

Faktiškai po trijų mėnesių laikotarpio grįžusi į darbą, per keletą dienų neturėjau galimybių, pasinaudodama Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimo 42.1 ir 42.2 punktais, susipažinti su visa 137 lapuose pateikta medžiaga, pateikti paaiškinimus dėl visų pateiktų skundų. Aš nemanau, kad dešimties dienų laikotarpis 115 lapų, 2 dienų laikotarpis – 22 lapo susipažinimui ir pasiaiškinimui surašyti laikytinas protingu. Be to, po brolio laidotuvių 2010 m. balandžio 24 d. aš grįžau į darbą 2010 m. liepos 16 d., t.y. beveik po trijų mėnesių, 2010-07-30 aš turėjau 115 neišnagrinėtų bylų, kurias privalėjau peržiūrėti, skirti į posėdžius, todėl fiziškai neturėjau jokios galimybės susipažinti su man atsiųsta medžiaga iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos.

Dėl įrodymų išreikalavimo

Tam tikra dalis skundų buvo susiję su mano pasisakymais žiniasklaidoje. Aš prašiau Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iš žiniasklaidos priemonių išreikalauti įrašus su mano pasisakymais, kad nebūtų jokių nereikalingų interpretacijų, tačiau komisija aplamai šio mano prašymo nesvarstė.

Dėl terminų kelti drausmės bylą pasibaigimo

2010-08-02 Teisėjų etikos ir drausmės komisijai paskelbus, kad man iškelta drausmės byla, jos narys A. Norkūnas paaiškino, jog terminas drausmės bylai iškelti skaičiuojamas nuo skundo gavimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje dienos. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad sumuojant visus pateiktus duomenis dėl teisėjos atostogų ir ligos, matyti, kad teisėja atostogavo iš viso 42 dienas bei sirgo iš viso 57 dienas. Todėl į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių laikotarpį, per kurį gali būti iškelta drausmės byla, neįskaitomos 99 dienos, kai teisėja nedirbo dėl ligos arba atostogų. Prie 2010 m. gegužės 3 d. pridėjus laikotarpį, per kurį teisėja sirgo ir atostogavo, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas baigiasi 2010 m. rugpjūčio 9 d., o tai reiškia, kad nei dėl vieno iš komisijos nagrinėjamų skundų trijų mėnesių terminas nėra pasibaigęs. Tokie išdėstyti skunde motyvai prieštarauja komisijos nario teisėjo A. Norkūno paaiškinimui, kad terminas kiekvienam skundui skaičiuojamas atskirai. Taigi komisija privalėjo atskirai skaičiuoti ir nustatyti terminą drausmės bylai kelti dėl kiekvieno skundo atskirai. Pažymėtina, kad įtariamo pedofilo Andriaus Ūso 2009-12-17 ir 2010-01-19 skundai jam Teisėjų etikos ir drausmės komisijos buvo grąžinti (tai patvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010-02-19 raštas Nr. 17P-87-(7.4.8), o vėlesniuose skunduose, pagal kuriuos man iškelta drausmės byla, yra faktiškai analogiškas turinys, taigi terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pirmo tapataus skundo padavimo dienos.

Dėl prokuroro K. Betingio perduotos ikiteisminio tyrimo medžiagos

Kaip jau buvo minėta, bene svarbiausia yra tai, kad aš daviau sutikimą mano sūnaus kompiuteryje ir mano tarnybiniame kompiuteryje esančią informaciją apžiūrėti atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, bet niekada nedaviau sutikimo informaciją viešinti ar ją perduoti kitiems asmenims.

Aplinkybę, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. Betingis perdavė kitiems asmenims ir paviešino baudžiamosios bylos medžiagos dalį be mano sutikimo, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Vyto Miliaus 2010-03-19, reg. Nr. 8125, į Kauno apygardos teismą atsiųsti įtariamojo pedofilo Andriaus Ūso skundai ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos teismui siųstos baudžiamosios bylos medžiagos dalis. Taigi prokuroras K. Betingis paviešino mano kompiuteryje esančią informaciją ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras K.Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą Nr. 23-1-00834-08 ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus. Tokio sutikimo aš niekada nebuvau davusi.

Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves (Teismų įstatymo 44 str. 1 d.). Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami (Konstitucijos 22 str.). Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo susirašinėjimo slaptumas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.). Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str.).

 Todėl manau, kad prokuroras K.Betingis perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą, informaciją iš mano kompiuterio Kauno apygardos teismo vadovams, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai būtent dėl to, kad aš esu teisėja. Netgi savo 2009-11-25 rašte prokuroras K. Betingis nurodė, kad pažymėtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09, kaip liudytoja apklausta N.Venckienė, patvirtino, jog yra rašiusi dokumentus savo brolio D.Kedžio vardu.

Manau, prokuroras K.Betingis už tai, kad elgėsi netinkamai, aplaidžiai (tai nustatė ir Lietuvos Respublikos Seimas) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametės dukros seksualinio išnaudojimo, ir jam pavaldūs prokurorai G.Ročienė, R.Čivinskaitė, A.Kiuršinas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro buvo nubausti, kerštavo man, diskriminavo mane, pažeidė mano teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Suteikto teisėjui imuniteto paskirtis – užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis teisėjo veiklai, kurį draudžia Konstitucija (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Manau, kad toks prokurorų elgesys ir veiksmai yra kišimasis į mano kaip teisėjos veiklą, kuriais pažeistas mano kaip teisėjos imunitetas. Imunitetas teisėjui taikomas ne dėl jo paties asmeninės naudos, bet siekiant garantuoti jo funkcijų vykdymo nepriklausomumą.

 Teisėjo kompiuteryje esantys duomenys yra asmeniniai, net teismo administracija neturi teisės su jais susipažinti ar jų viešinti. Tačiau dėl šių neteisėtų prokuroro K. Betingio veiksmų aš buvau svarstoma Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, turėjau pateikti pasiaiškinimus.

Tokiais neteisėtais valstybės pareigūno K. Betingio veiksmais man buvo padaryta didelė neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Aš patyriau dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras K.Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą Nr. 23-1-00834-08 ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus, dėl ko sutikimo aš niekada nebuvau davusi, SUPRATO, jog aš būsiu svarstoma. Jis netgi pats prašė įvertinti mano veiksmus, t.y. mane svarstyti. 2010-08-02 prokuroro K.Betingio perduotos medžiagos pagrindu Teisėjų etikos ir drausmės komisija man iškėlė drausmės bylą, tuo padarydama man didelę žalą. Būtent to ir siekė K.Betingis. Tai patvirtina, jog atlikdamas nurodytus veiksmus ir taip galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, prokuroras K. Betingis veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.).

 LR BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą tarnyba, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.

 Teismai taikydami LR BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Teismų praktikoje, didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t.y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad prokuroro K. Betingio veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d.

  Be to, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo. Kaip patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos dalis, kurią Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui V.Miliui perdavė prokuroras K.Betingis, failai, dėl kurių aš buvau svarstoma buvo sukurti: 2006-12-05, 2006-11-20, 2007-03-28, 2006-11-23, 2007-02-02, 2007-06-17. Taigi atliekant aritmetinius veiksmus ir pridedant trejus metus, akivaizdu, kad terminas man kelti bylą pasibaigė 2009-06-17. Manau, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija, pati pažeisdama Teismų įstatymo 84 straipsnyje reglamentuotą terminą kelti drausmės bylą, pažeidė mano teises, padarė man neturtinę žalą.

 Aš Kauno apygardos teisme pradėjau dirbti 2007 m. rugsėjo 10 d. (tai patvirtina Lietuvos Respublikos Prezidento 2007-08-03 dekretas Nr. 1K-1075), o tai dar kartą patvirtina, kad šie failai sukurti nedarbo kompiuteriu ir nedarbo metu. Manau, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010-08-02 sprendimas iškelti man drausmės bylą už failus, kurių paskutinis buvo sukurtas 2007-06-17, dar kartą patvirtina komisijos šališkumą mano atžvilgiu faktą. Juolab, net neapskaičiavus pasibaigusių terminų drausmės bylai kelti, man ji buvo iškelta.

                      Pažymėtina, kad drausmės bylos iškėlimo teisėjui klausimą reglamentuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos nutarimu, ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas, patvirtintas Visuotinio teisėjų susirinkimo. Manau, kad poįstatyminiais aktais, bet ne įstatymu, negali būti reglamentuota drausmės bylos iškėlimo teisėjui tvarka.

 Pažymėtina, kad netgi asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, drausminės atsakomybės klausimą reglamentuoja įstatymas, t.y. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, o teisėjo drausminės atsakomybės klausimą – nuostatai ir etikos kodeksas, patvirtinti teisėjų savivaldos institucijų.

 Todėl yra pagrindas manyti, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos nutarimu, ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas, patvirtintas Visuotinio teisėjų susirinkimo, prieštarauja Konstitucijai. Manau, kad yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str.).                 

 Dar kartą pabrėžiu, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendime nurodyti motyvai, kad aš pažeidžiau Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkto, 7 straipsnio 3 punkto, 8 straipsnio 7 punkto, 13 straipsnio 3,4,5,7 punktų ir 14 straipsnio 1 punkto reikalavimus, ir tai yra pagrindas iškelti man drausmės bylą, prasilenkia su elementaria logika, visiškai neįsigilinus į įtariamojo pedofilo Andriaus Ūso, jo draugės L. Stankūnaitės nepagrįstus skundus, kurie savo parodymus keitė įrodymų verčiami, kuriems grėsė ir gresia laisvės atėmimo bausmė dėl mano brolio mažametės dukros seksualinio išnaudojimo, nenustačius prokuroro K.Betingio neteisėtų veiksmų, dėl ko aš esu kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K.Betingiui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, visiškai neįsigilinus į terminų pasibaigimą kelti drausmės bylą, man nesuteikus galimybės susipažinti su visa medžiaga, nustačius neprotingą terminą pasiaiškinimui pateikti, išnagrinėjus šališkos sudėties komisijos, TODĖL toks sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir privalo būti panaikintas.

  2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Inos Kirkutienės nutartimi mano skundas buvo atsisakytas priimti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnienės ir Arūno Sutkevičiaus, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi mano skundą atmetė. Nutartyje pasakė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai neskundžiami. Žodžiu, kad ir neteisėtai, nepagrįstai galima iškelti bylą, ir tai nėra kam apskųsti.

Antroji drausmės byla

  2011 m. sausio 10 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija man iškėlė antrą drausmės bylą, nesilaikydama norminių aktų reikalavimų. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Norkūno pavedimu, aš turėjau teisę pateikti paaiškinimus iki 2011 m. sausio 10 d. Minėtus paaiškinimus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai išsiunčiau paštu 2011 m. sausio 10 d., būtent taip kaip man buvo nurodyta, ir taip kaip terminų skaičiavimą reglamentuoja norminiai aktai. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, visiškai neatsižvelgdama į nepasibaigusį terminą paaiškinimams pateikti, iškėlė man jau antrąją drausmės bylą. Iškėlė už žodžius: „kad man iš tiesų labai gaila, kad per išgamas ir iškrypėlius buvo nužudytas mano brolis“. Taip pat iškėlė už žodžius: „būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami“. Dėl šių žodžių Teisėjų taryba nepasivargino kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Žodžiu, už tą patį prašoma bausti du kartus: ir baudžiamąja, ir drausmine tvarka.

    Labai gaila, kad Teisėjų tarybos nariai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai nežino, kad Lietuvoje klesti korupcija ir kyšininkavimas. Viešai žinoma ir Lietuvos žmonių apklausos patvirtina, kad Lietuvoje teisėsauga nepasitiki apie 80-90 procentų gyventų.

    Trumpai sakant, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių numylėtinių įtariamo pedofilo A.Ūso, jo draugės L.Stankūnaitės skundai tenkinami. Visai nenustebčiau, kad L.Stankūnaitė būtų išrinkta Teisingumo ministre, o A.Ūsas, jei būtų gyvas, Generalinės prokuratūros naujai steigiamo padalinio kovai su pedofilija vadovu.

   Net jeigu visus L.Stankūnaitės skundus tenkins jai prijaučiantys teisėjai ir net jeigu visose bylose L.Stankūnaitė išvengs baudžiamosios atsakomybės, manau, ji neišvengs to, ką jai skirs likimas!.. 



Jūsų vardas:
Komentaras: